Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kailas stovėjo po vitrinos stogeliu ir veltui dar laukė liūties pabaigos. Apie liūtį sinoptikai apskritai nekalbėjo, ir išmanusis handy žadėjo giedrą visai popietei. Gal ne į tą dieną pažiūrėjau, pamanė Spenseris, bet išsitraukti iš kišenės mobilųjį per tokį srautą ir pasitikrinti nesiryžo.

Pro šalį bėgo apsiginklavę skėčiais ir polietileniniais maišais žmonės, kai kurie kreivai nužvelgdavo beperšlampantį jaunuolį ir nubėgdavo šalin. Viena mergaitė gal dešimties metų lyg ir norėjo pasiūlyti Kailui savo miniatiūrinį skėtuką, tačiau buvo nutraukta už rankos griežtos veido išraiškos moteriškės. Situacija pralinksmino Spenserį, jis draugiškai pamojo mažajai savo gerbėjai ir impulsyviai žingtelejo į priekį. Visas srautas iš dangaus susikoncentravo į šitą beprotiškai įžūlią laibą figūrą ir per akimirksnį ant Kailo kūno neliko nė vieno sauso milimetro sklypo. Kailas pakėlė galvą, pažvelgė į dangų ir nusišypsojo. Vanduo žliaugė jaunu veidu, nuo nosies galiuko nepertraukiama čiurkšle tekėjo į burną, kuri atvirai juokėsi iš Perkūno pokštų, sportbačiai žliugsėjo, telefonas melagis taip pat peršlapo ir greičiausiai jau niekada nerodys neteisingos orų prognozės (kad galėtų sumaišyti dienas, tokios klaidos sau priskirti Spenseris nebenorėjo), tad beliko tik atsainiai švystelėti per petį naują  iPhone ir išskėsti plačiai rankas, idant apglėbti tokį nuostabų ir daug žadantį pasaulį.
- -    -    -  -    -
Kartą sugalvojo Spenseris pasiduoti masinei jaunimo psichozei ir įstojo į belaisvių partijos gretas. Galvojo, pažiūrėsiu kaip ten kas, gal padarysiu politinę karjerą su savo angelišku veideliu. Ir nesuklydo. Tuoj partijos vedliai apsupo jį savo dėmesiu ir gausiai bėrė į vaikino kišenes iš Europos gautus pinigus. Tiek pinigų anksčiau Kailas niekur nematė, nebent amerikietiškuose filmuose apie bankų plėšikus, bet kad ir tokių filmų greičiausiai jis nežiūrėjo, todėl labiausiai tikėtina išvada, kad tokių sumų išvis nesapnavo, ne tik kad nematė.

Kailas tapo toks populiarus toje armonautų grupuotėje, kad greitai prie jo pristojo tokie pšimonkai ir paraskevičiai ir pradėjo jį karts nuo karto dulkinti. Vaikinas buvo naujas, nekaltas, dar nesudėvėtas ir nesuglamžytas, tad jo paklausa pranoko visos tos gaujos lūkesčius ir garsas apie Kailą pasklido net į vyriausybės kabinetus. Ir sugalvojo vieną dieną tą stebuklą apžiūrėti toks sveikatos srities specialistas Tulkys. Galvojo, patikrinsiu to bernelio plaučius, kepenis, sėdmenis ir kitą inventorių. Žiūrinėjo jis žiūrinėjo, čiupinėjo kiekvieną detalę, bet taip nieko daugiau ir neveikė. Supykdė toks atsainus vyruko elgesys su jo kūnu Kailą Spenserį, tipo žiūri žiūri, kažką matuoja, užsirašo į knygelę, skaičiuoja, vėl čiupina, uosto, palaižo, bet toliau nei per kur, niekas nevyksta. Sako jam Kailas: Tu nesveikas? Tas Tulkys jam rėžia: Tave reikia paskiepyti ir viskas bus gerai, dings tas kvapas. Koks kvapas, klausia Kailas. Na, to ... supranti, to ...  Kurio?  nervinasi Spenseris. Ai, geriau aš jau eisiu, ir taip nieko nepaaiškinęs Tulkys nuėjo 130 žingsnių į nebūtį.
- -    -    -      -      -    -
Įsidarbino Spenseris Maximoje kasininku, nes pinigai kaip ne keista baigėsi. Turi jie tokią savybę. Vos jis apsireiškė ten su savo angelišku veideliu, kaip mat pagyvėjo prekyba, bet daugiausia prie jo kasos. Prie kitų rinkdavosi neišranki publika, kurią domino tik alus ir čipsai, žodžiu, nesveikas maistas. Prie Kailo kasos buvo visai kas kita: didžiausi vežimėliai pilni prekių, žmonės laukia eilėje po pusę valandos ir daugiau, prekyba vyksta sulėtintu tempu, nes Kailas intuityviai jaučia, kad publika žavisi juo, todėl sąmoningai ilgina apsipirkimą. Jaunos mergaitės ir dar nesudžiūvusios nenuspėjamo amžiaus moteriškės tiesiog alpsta prie kasos, nenuleisdamos akių nuo grakščių Spenserio pirštų ir žavingos šypsenos, kuria dievaitis apdalina kiekvieną pirkėją. Po to jos dar ilgai stovi už kasos ir pasakojasi viena kitai kokiu nepakartojamu žvilgsniu jos buvo apdovanotos. Bet į mane jis taip pat ypatingai pažiūrėjo. Na ką tu sakai, prieštarauja kita ir taip toliau.

Darbas, deja, nesitęsė ilgai, nes administracija paskaičiavo, kad Kailas Spenseris, priešingai negu tikėjosi, parduotuvei atnešė tik sumažėjusią apyvartą, nors atrodė viskas atvirkščiai – pilni vežimėliai, didžiulės eilės. Bet gi kitos kasos beveik nedirbo. Ir nusprendė Kailą atleisti. Kailas sutiko. Sutiko, kai jam buvo pasiūlyta  išeitinė kompensacija už neišdirbtus penkis metus į priekį.

Su pilnomis kišenėmis pinigų išėjo Kailas Spenseris iš Maximos ir pagalvojęs pasirinko eiti į kairę. Kažkas dar mestelėjo jam: Narcizas, į ką Kailas atsakė: taip, o ką? 

2021.07.23


2021-10-06 09:28
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2021-10-11 16:48
Kailas Spenseris
Koks tu man mielas, dievaži. Akyse pasivaidenai šiandien senamiesčio gatvėje, tai nusprendžiau aplankyti, o dar ir mane narciziškai apdovanojai.

Jau verkiau šiandien, bet gal dar pravirksiu. Nesitikėjau tokio kilnaus gesto.

(Slapčia šiek tiek tikėjausi).

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-10-06 16:20
klimbingupthewalls
milimetro sklypo
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-10-06 12:26
legionas
spaudos geltonieji puslapiai atgijo
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą