apie miglą pasakyti
kažką dar norėtųsi
žinant tai jog ji neperžvelgiama
neapčiuopiama neišjaučiama
ir to pakanka
nepakanka tačiau ją visą išgerti
apverstų taurių netvarka tik atrodo ne nuobodi
o svaigulys svaigesnis
nei apgirtusių promilių siausmas
migla tai ne tas pats kas žiūrėti į niekur
nes negali apčiuopti savęs iš niekur
kartais ji vadinama dulksna
kartais juodoji skylė ar pirminė terpė
migloje gali pasijusti kažkuo
ji stogas kurio nenuraus niekas
nors suleis nagus
galima rastis migloje
atgimti
su nepramušamu skydu
susitverti pasaulį virš vėsių vandenų ir
pavadinti tai sapnas
ten ne uždusi kaip prigaravusiame kambaryje
nuo svaigaus kvapo
trokšte pertroškusio kondensuotis
lašais krintančiais ant sausringo nederliaus
pakibusi oazių instaliacijomis pabusti už dūmų užsklandos
nors tai nebus miegas
tai bus laukiančiojo budėjimas
ta migla tai uždanga regėjimui
nematyti ir būti nematomu
pasakų skrybėlė toji migla kai žinai nieko daugiau
tik pasivaikščioti dar spėsi slapčiom po rūką - miestą
kurio architektūra
ore suspenduotos vandens globulės,
kur toliuose boluoja ilgesio kamuoliai
kur žmonės rūke kaip medžiai o medžiai kaip žmonės
visa tai migla išminčiui
miglų migla sako Mokytojas* 2023.06.18