Kaip tai ką? Neskųsdavo vieni kitų įvairioms institucijoms. Karą skelbdavo duodami tiesiai vienas kitam į akį, o ne pranešdami laiškais per atstumą. Piešdavo gražius piešinius ant urvų sienų, taip puoselėdami visuotinį meną ir nepaversdami kūrybą tik išimtųjų privilegija. O svarbiausia, pastoviai darydavo vaikus. Juk daugiau nebuvo ką veikti.:)