Nr. 3

Šiąnakt sapnavau du sapnus:

Randu knygą kažkur vidury miesto, žinoma, priglaudžiu ir smagiai perskaitau. Fantastinė, panaši į daugelį – erdvėlaiviai, ateiviai, žmonijos išlikimo problema... Vėliau sužinau, kad šios knygos ieško kolekcininkas. Pranešu apie radimą ir atvykstu į numatytą vietą, grąžinti knygos.
Salė, laukia būrys kostiumuotų vyrų ir paliegęs vaikinas, sėdintis ant sofos. Vaikinas atrodė ligotas. Jis man nieko nesakė, griebė knygą, kelias akimirkas džiaugėsi ir staiga paklausė, ar skaičiau, atsakiau taip... Tada jis tepasakė, kad šios knygos istorija skaitoma materializuojasi. Supraskit kaip norit, bet po šių žodžių prasidėjo tikras fantastinis chaosas.
Gale viso šito, mačiau žemę iš kosmoso. Kvailai nuskambės, bet ji buvo apkaustyta metalu ir be atmosferos.

Berniukas ir mergaitė žaidžia gaudynių. Mergaitė laksto paskui berniuką, kuris vis ją pergudrauja. Jie bėgioja aplink devynaukštį namą su trim laiptinėm. Berniukas įbėga į pirmąją. Užlipęs į trečią aukštą, randa laiptinėj dureles – į sekančią laiptinę (???). Besijuokdamas ir galvodamas, kad ot nustebs mergaitė, įlenda pro duris ir jas sandariai uždaro. Durys be rankenos. Visur tamsa, ant lubų ir sienų mažyčiai žvilgantys nuo drėgmės dygliukai. Smirda. Loja keturi uždaryti už grotų šunys. Berniukas randa išėjimą ir išbėga lauk. Daugiau žaist jis nebenori.

Sapnai prieš filosofijos egzaminą.