Nerimo daina

taip gera turėti tokią knygą, kurioj kasdien randi kažką būtent tai akimirkai. kai kažko reikia, pasiimi knygą ir op - randi save. Ačiū G.G.

o aš maniau tu pavargai nuo meilės
kuri nebuvo niekad pasibaigus
kai mūsų žvilgsniai lyg didžiulės sraigės
išnyko ąžuolyne tarp žolių
visai neklaikiai klykavo apuokas
penki driežai iš vieno kurmio juokės
na o tave ištiko žydras šokas
kai prisipažinau tau, kad myliu

nesupratau kodėl manęs nemyli
turiu dvivietę palapinę palei pilį
ir gero žibalo cisterną prisipylęs
kad primusas giedotų pratisai
kaip gieda moterys bažnyčios kaip sirenos
kaip karieta kontoroj nulis vienas
kaip jaunos širdys ir nutrūkę venos
upe nuplaukiantys likimai ir pasai

ir netylėk prašau tavęs mieloji
kai nešneki tai rodos kad meluoji
ir keistas nerimas pakaušy loja
sukeldamas erotinius skausmus
aš meilės pilnas kaip balionas dujų
aš sienom vaikštau paryčiu apdujęs
ir man nėra nei šovinio nei durų
kurie trukdytų grįžti į namus