Nereikėjo imti

Ašaromis sruvau, ir buvau baugiai.
Nežinojau kad sielą paimsi, kai tiesei ranką paslaugiai.
Parsidavei pragarui, su mano sielos gabalais.
Kada naktis, kada pilnatis, tada yra jau per vėlai.

Tu pragare, o mano sielos žaizdos pūliuoja...
Noriu bėgti, mesti gėles - tik nepastoviu ant kojų.
Siela žalota, nekalta aš kad tu atsidavei pragarui.
Nyksta sielos kerai, nyksta usnys į stagarus.