Aš dabar lyg pats tu -
gyvenu iš nepastovių jausmų...
O jeigu suvesčiau sistemą?
O jeigu išsakyčiau (atsakyčiau?) dilemą?
Trūkčioja likimo siūlas...
Ir esu aš nebe jaunas mulas.
Man baugu kad net pritrūksiu tų -
mažų ir didelių nepastovių jausmų.
Ar viskas vientisa? Ar iš gabaliukų?
Pasaulio sąmonėje vietos man pritrūko.
Tyloje viena verkiu.
Tyloje tave nesančiu vardu šaukiu.