Naujametinis laiškas Švieslangiui (Žiburėliui lange)

Žiburėli, žiburėliuok, nors ir už lango, ne tik lange, bet tik nemeluok... Pastabukė dėl slapvardžio. Galėtum sutrumpinti tą įsivardijimą ir pasivadinti Švieslangiu, nes žiburėlis lange, tai nors ir poetiška, bet ne europietiška. Juk dabar panaikinus tą "sovietinę" atgyveną, kurią mums atnešė Stalino saulė, tai yra Ignalinos atominę,  mūsų kryžių Lietuvą, apšvies Europinė, "laisvojo" pasaulio sukurta šviesa. Štai kaip. Apskritai, tai reikėtų gal ir neskubėti persivardinti, nes gali prireikti pasitelkus balanos rūkstančią šviesą, apsišviesti, ir Valdovų rūmus, ir lūšneles, tad ir vardą , gal ne tokį romantišką, susigalvoti?  Tarkime, Balanžibys, Balaninis ar Balanmečio kibirkštis ir panašiai.  Ar tik nebus dar romantiškiau?  Juk tai bus dar vienas mūsų genezės fakto patvirtinimas, jog istorija sukasi Gaikės (Haiku) sriegio pėdsaku ir iškur buvome išėję, po kiek laiko vėl sugrįžtame atgal, tik jau mažiau kalbūs (Haiku pav.). Tad, kad grįžtame į Balanos gadynę neturėtų nieko stebinti ar neraminti. Juk tai, tiesiog, istorinė būtinybė. Apie jos mokslinį pagrindimą reikėtų atskiro pundo popieros. Palikime tai ateičiai.
  Grįžtame vėl prie naujais dažais kvepiančio "Poetų tvarto". Tvartelyje, ir ne tokiame dailiame, kaip kad buvo kolūkinės fermos, o apie poetišką statinį nėra ir kalbos, juk jis bus ir tvarkingesnis, ir darbingesnism, bet daug prastesniame, gimė, kaip rašo kalėdinis metraštis, netgi Jėzus Kristus. Ir pažiūrėk, ir į dangų nukeliavo, ir dievu patapo, ir netgi, pastaruoju metu buvo išrinktas (ar gal paskirtas) Vilniaus ir Šalčininkų rajonų valdytoju. Štai kokią dieviškąją karjerą padarė, vaikelis gimęs tik kažkokiame žydo tvartelyje (panašiame, sako, į landsbergiškąjį pakaunėje). O tu įsikibęs, kad poetams, tokia kūrybinė patalpa (tvartas) netinkama. Tu tik prisėsk ir nesinervindamas pasvajok.
  Įsivaizduok, kalėdinę ir naujametinę nuotaiką. O poetų būriai, aišku tvarte, sukinėjasi. Kiti sėdi rūpestingame susikaupime ir paskendę velniškoje, atsiprašau, dieviškoje rimtyje ir kuria naujametines "šaibas", tai yra - eiliuotas dovanas, vieni kitiems ir šiaip mažai pažįstamiems ir artimiems asmenims. Na, dabar supranti, Negęstantis lange, kiek bus Naujaisiais metais prikūrta ir kokio lygio, tiesiog dieviškojo pavyzdžio prikvėpuotų poetinių burbulų... tapatingų meksikiniams ir kitiems Pietų Amerikos kinofilmų kūrėjų darbams, o gal net ir holivudiniams "perliukams". O tu nori... net nežinau ir ko tu nori? Ar tai tiesiog prasčiokiško lietuviškumo noras rasti priežąstį, pasiteisinimui prieš tautą, kad galėtum iškudlinti "už kordono"?
  Tai tik viena obuolio, perskelto į keturias dalis, dalelytė. Galėsime aptarti ir kitas tris teigiamas dalis, tik vėliau. Bėgu,  griūdamas, pažiūrėti, ką ten šunėkas kieme pjauna? Baisus alasas... Ar tai jį vilkai užpuolė, kurių prisiperėjo kaip viščiukų pavasaryje Vilniaus paukštyne? Štai kokie teigiami poslinkiai žemės ūkyje vos spėjus, kaip tai lapei į valstiečio vežėčias, įkelti tik vieną kojelę. O kas bus kaip įsirioglinsime į Europinių vėžių vežėčias su visa uodega... Bet gal per daug įsismarkavau jeigu jau aptariame dar vis nesibaigiančią eurointegraciją? Vienu žodžiu, aš už tvartą ir prižadu, savo lėšomis jį išgrąžinti, išdažydamas "vopna". Kalbant Eurokalba, jau reikia įprasti prie jos, kalkėmis (kad blusos nesiveistų). Tiek žodžių šios dienos Naujametinėje Evangelijoje. Iki... susišaudymo... vilkiniais šratais....