Rašyk
Eilės (76124)
Fantastika (2224)
Esė (1523)
Proza (10697)
Vaikams (2583)
Slam (50)
English (1168)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







"Nesileisiu nuvarginamas! Įšoksiu į savo novelę, net jeigu per tai susipjaustyčiau veidą!"
(F. K.)



Jis sėdi ant palangės, rankoje laikydamas knygą, bet tuo kartu neskaito. Tabaluoja vieną koją nukoręs žemyn, žiūri į mane šnairai, šypsosi ir nieko nesako. O aš palinkęs prie stalo, rankomis susiėmęs galvą, visas susivėlęs bukai žvelgiu į rankraštį ir jame pribraukytus lapus. Man reikia pailsėti. Man velniškai reikia pailsėti, kad galėčiau tęsti ir ištaisyti ką šitaip beatodairiškai išbraukęs. Būtinai turiu atsikvėpti bent valandėlę ir tuomet surast savyje jėgų dar karta perrašyti tą prakeiktą pastraipą, kuri nepasiduoda jau kelinta savaitė...

- Gal pamėgink sukeisti pastraipas, - sako Džimis, krestelėdamas padrikas garbanas. - Paskui sukeisk vietom dar tą ir štai šitą žodį, tada perskaityk garsiai, ir ką gali žinoti, gal bus žymiai geriau? Man regis, galėčiau net galvą guldyti - bus kur kas (KUR KAS!) geriau.

Žinoma, jis šaiposi galvijas ir, žinoma, jis - teisus. Bet kaip man pačiam žinoti kas yra gerai, kai jaučiuosi  šitaip paklydęs, kai norisi mesti viską ir sugrįžti ne anksčiau kaip po mėnesio. Na gerai, po savaitės arba sekančią dieną, bet tikrai ne dabar ir ne tuojau pat. Suprantama, pasėdėsiu užsimerkęs, kiek nurimsiu ir atsigersiu arbatos, nieku gyvu nežiūrėdamas į tą šmikį kybantį mano lange. Įsivaizduoju, vis dar šypsosi ironiškai, tik jau įsikniaubęs į tą savo knygą. Aišku, neskaito nichujutki...

"Graži knyga, bet juk tu jos neskaitai" sykį pasišaipė klasiokė, kuomet atsinešiau storą Velso tomelį rusų kalba. Kalbant tiesiai, beveik nieko nepamenu iš tos knygos. Galbūt ir išties ji buvo per sunki pirmaklasiui. Tai buvo apsakymai. Dabar negaliu būti tikras ar visus juos skaičiau, bet aštriai įsiminė vienas personažas, išradęs deimantų gamybos būdą, tačiau beviltiškai nuskuręs ir vienišas. Tai buvo mano pirmas susidūrimas su tokia stipria kūrinio prieštara. Ir velniai rautų, aš tikrai skaičiau tą knygą, ne taip, kaip Džimis dabar - pašaipiai skersakiuoja ir kreta iš juoko.

Bet staiga Džimis pakyla nuo palangės. Jau nesijuokia, žiūri į mane, lyg iš plakato, lyg šešiasdešimtųjų dievas nužengęs tiesiai nuo scenos. Žvilgsnis sustingęs tarsi vaškinės statulos, o akyse liepsnoja napalmo sprogimų laužai, pleška paplūdimių palmės, ir aš jau girdžiu užgautas gitaros stygas, girdžiu skausmą užrakinta kietai sučiauptose lupose:

This is the end
Beautiful friend
This is the end
My only friend the end...


Et, Džimi Džimi, pusgalvi tu neraliuotas!


2021-11-23 21:48
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą