Marso šviesa

VEIKĖJAI:

Terė Sita – plačių pažiūrų, jauna mergaitė raudonais bateliais.
Taka – vidutinio amžiaus jaunuolis.
Šnekutis – Terės Sitos brolis, Valančiaus sąmbrūzdžio narys.
Dr. Janson – vyras, gydytojas, operuojantis be narkozės.
Ana sniego sūpynėse – Terė Sitos motina, jautrios sielos rašytoja.
Kitkis – Galaktas, nes turi septynis klonus.
Begemotas – gyvūnas apsimetantis minkštu ir pūkuotu.
Visžalis augalas vazone – tiesiog augalas.
Pilkė – Karalienės draugė.
Balsas – įtariama, kad tai sąžinės balsas.



Trečias veiksmas

Pasigirsta Ravelio “Bolero” ostinatinis būgnelio ritmas.
Kai palaipsniui, vis kitais instrumentais ir jų grupėmis auginama tema pasiekia galingą tutti skambesį, iš orkestro duobės pasipila petardos.
Išsisklaižius dūmams, ima ryškėti erdvėlaivio kontūrai, scenos paviršiumi lėtai juda varškėtukų formos putoplastiniai debesys.

VISI VEIKĖJAI. Kylam, kylam! (vieni ploja rankomis, šokinėja, glebesčiuojasi, kiti braukia jaudulio ašaras).

TERĖ SITA. Dabar bersime maną į Žemę, kaip Viešpats žydams bėrė ant dykumos (prakanda Optima linijos manų kruopų maišelio kamputį).
PILKĖ. Baisu baisu baisu baisu baisu baisu (šniurkščiodama nosimi, išsitraukia iš rankogalio nosinaitę su išsiuvinėta R raide).
ANA SNIEGO SŪPYNĖSE. (padaro protingą veido išraišką) Juk visa tai buvo ir buvo ir buvo ir dar bus bus bus kažkur su mumis, be mūsų, mumyse, mūsų kraujo tėkmės erdvėje, mūsų erdvėlaikyje ir iki mūsų atsklindančiose rezonansinėse bangose...
BEGEMOTAS. Polifonija (nerangiai ropščiasi Takai ant kelių).
TAKA .Jau viskas? nutrūko ragatkės gumytė? (nervingais pirštų judesiais varto dvasinio nušvitimo vadovą „Šios akimirkos jėga“).
BEGEMOTAS. Kaip tu niekaip neįsisavini, begemotai niekada nieko neprašo, duoklė yra sąmoningumo viršūnė (kilsteli dešinį antakį).
AUGALAS. (apmaudžiai) Aš tai mažaraštis, o jūs tokie mokyti.

Staiga galjuno tarpduryje pasirodo Dr. Janson su paslaptingu lagaminėliu rankose.

JANSONAS. (su žavinga Džeimso Bondo išraiška veide) Siurpraizzz, Что, не ожидали?
AUGALAS. O jums aš turiu pasiūlymą gerbkite šventą lietuvių kalbą (drebančia ranka braukia prakaitą nuo savo pažaliavusių smilkinių).
JANSONAS. Hmmm... kažkam tuoj darysim lobotomiją.
AUGALAS. Reikia narkozės.
KITKIS. Narkotzė tskirta tik daktarui, o ne jokiu pūdu ne patcientui, nets its ties dirpa tik daktarats ir dirpa lapai tsunkiai, jo tsunkuts darpats, todėl, o patcientats nedirpa nieko, tik drybtso, ir tsokinėk apie jį. Jits nenutsipelno narkozėts, nets tai teitsinga,. teitsingumats turi triumpuoti.
TAKA. Kažkas kažkam siūlė suicidą, kažkas aperityvą ... Vis tiek kažko noriu .... Kaip ten su med. spirito NZ? (viltingai šypteli daktaro pusėn).
JANSONAS. O kaipgis? (išsitraukia iš lagaminėlio puslitrį skaidraus skysčio).

Čia staiga prabunda iki šiol snūduriavęs Šnekutis.

ŠNEKUTIS.Ar būsiu lieknas nežinau, bet, kad esu alkanas, tai akurat (iliuzionisto mostas, ir jo rankose atsiranda balta plastikinė stiklinaitė).
TAKA. Bet kad spirite yra teisybės - gal kažkiek teisybė? (dairosi vazos, kurią Ana supynėse prigriebė Marso gėlėms pamerkti).
PILKĖ. (vis dar tebešniurkščiodama) Fu.Šlykštu.Vemti verčia...
TERĖ SITA. Bet broliuk, bet tu juk abstinentas, valantininkas sambūrietis... Tu ką? Negerk, ožiuku pavirsi (iš apmaudo užsidengia rankomis veidą).
ŠNEKUTIS.O tu, sesut, dėl to mano padargo, ar kaip ten tai vadinasi, visai neimk į galvą. Čia situacija tokia kaip pijokui su sifiliu. Žmonės sako: Ar ilgai jam, juk pragers arba šiap pames. (kilsteli stiklinaitę į bendražygių sveikatą).
KITKIS. Puts tsmagu, Tsnekutits pagrots, o Teriukė tsokts tirli pirli...
ANA SNIEGO SŪPYNĖSE. Čia jau opera bus, pakalbėsime ir ariją ar kavatiną užtrauksime.
KITKIS. (lengvai įraudęs) Niekada mumts meeeeeeeeeilėts neputs per daaaaaaaaaug!
AUGALAS. (pajutęs nežmonišką geidulį pasisakyti) Aš baba kaip kažkoks dievas induisų.
KITKIS. Netąąmonė, po tskrodimo niekats nepetsikalpa, taip.
JANSONAS. Nugirdau, kad kažkas abejoja mano kompetencija? (šliūkšteli šlakelį ir begemotui).
BEGEMOTAS. (neslėpdamas pasitenkinimo) Begemotui galima, jis atsparus, užsigrūdinęs, bet daugiau niekam, nes tie jautrūs gali gauti kultūrinį šoką ir nebeatsigauti.
PILKĖ. Nėra kuo čia kvėpuoti... (vėdinasi nosinaite, ant kurios išsiuvinėta R raidė).
ANA SNIEGO SŪPYNĖSE. (bando keisti pokalbio temą) Šampanas su ikrais jau kadais patiekti, jau atšalti viskas baigia...
TERĖ SITA. Kaip taip baigia atšalti? Tu ką, buvai pašildžiusi šampaną? Ir ikrus? Mam, nu tu visiškai nieko nenusimanai apie kulinariją.
ANA SNIEGO SŪPYNĖSE. Čia vienintelis mano trūkumas, dukra. O šiaip aš arti idealo.
JANSONAS. (bando apglėbti Anos taliją, nors tam ir trukdo supynės) Norėčiau tokios žmonos. Atlaidi, švelni ir dar kojines mezga. Svajonė, ne moteris...
ANA SNIEGO SŪPYNĖSE. O, Jantsonai, jūsų įvertinimas toks užtikrintai vyriškas ir žavus
Ach... (ranka kedena savo plaukus).
TAKA. (įkaušęs ir šiek tiek pagiežingas) Ką jūs čia perpendikuliuojate? Ieškote kampų? Apie meilę prisiskaičiau rašykuose - lūdnas vaizdas "ta" meilė, nebent kažkur kitur būtų kitokia.
AUGALAS. (galutinai susinervinęs, kad jam niekas neįpila) Kas čia jums pliušinių meškiukų klubas? Čia reikia grumtis truputį reikia kandžiotis.
TAKA. Jaučiu kažkur už kampo tykoja depresija, tik nežinau už kurio ... kur neiti ?
BALSAS. (kai sąžinės mažai, o spirito ypač daug, balsas, visą veiksmą užspiestas kamputyje, tyli).


Visi veikėjai, išskyrus Augalą ir Balsą, beveik anabiozės būsenoj išlūžta kas kaip. Erdvėlaivis ant autopiloto. Putoplastiniai varškėtukų formos debesys nuslenka į užkulisius.

Uždanga nusileidzia