kovo dvimšeštą

Šiandien gimdienis. Sutikau, kaip visuomet norėjau  – čirškindamas dailią merginą ant sofos svetainėje. Vidurnaktį, persivertus kalendoriaus skaičiams, pamiršome uždaryti balkono duris ir užtraukti užuolaidas, bet man buvo pochui, ji šaukė mano vardą visam kvartalui, paskui atnešė popierinį paketėlį ir pasveikino –  brendinis dušo žėlė, šampūnas, dar kažkas sportui ir "Parker" rašalinis rašiklis metaliniame apvalkale.
– Išsileidai, – pasakiau ją bučiuodamas.
– Niekai. –  atsakė. – Norėjau išsileisti.
Pripyliau vyno į taures ir mes susidaužėme. Fone per teliką rodė kažkokią kvailą komediją, aš sėdėjau ant tos pačios sofos, nauju rašikliu rašydamas tai ką rašau, o ji glostė man plaukus, nekalbino ir netrukdė.