Sėdėdamas ant Parnidžio kopos, šviečiant saulei, dangus buvo giedras, ir žvelgdamas kairėn į besidriekiančias Kuršių marias, dešinėn į beribę Baltijos jūrą, o priekyje į tystančią Kaliningrado linkme smėlėtąją Neringos juostą, pagalvojau, kad gyvenimas nėra jau toks nieko vertas užsiėmimas. Aišku, gal yra ir kitų geresnių, bet ir šitas man tinka kol kas.
2009-11-09 22:02
Esu sedejes ten ne karta, ir jausmai, ir mintys staiga atsimuse aidu kazkur-tai. Dekuj uz toki priminima.
2009-11-05 16:26
Pagyvenk dar - svolačiai nyksta, tuoj visi virsim supuvusiais inteligentais. Nebeliks tikrumo šiam pasauly. Nors kiek atvirumo ir natūralumo. reikia didžiuoti, kuo mes esame, Svoločiau ;)