Rašyk
Eilės (72585)
Fantastika (2173)
Esė (1694)
Proza (10236)
Vaikams (2468)
Slam (49)
English (1093)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 121 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







daug kam kliuvo ir daug kam užkliuvo toks mano komentaras (žodžių išdėstymas gali skirtis):

prastai surimuota ir beviltiškai banalu. kuolas


žmonės skundėsi, kad tai yra neišsamus ir nieko nepasakantis komentaras. kurį laiką nesupratau, ką dar išsamiau galima parašyti, bet galiausiai man daėjo. juk tam, kad suprastum mano komentarą, reikia bent jau žinoti, kas yra rimas ir kas yra banalumas. o dauguma tų naujųjų rašykų, kurie gauna tokio pobūdžio komentarą - sėda už vairo prieš išmokdami kelių eismo taisykles. poezija irgi turi taisykles, tačiau kažkodėl daugumai atrodo, kad jomis pasidomėti nereikėtų. užtenka tiesiog rašyti... gal ir užtenka. bet toli gražu ne visiems....

tad štai, nusprendžiau parašyti vieną išsamų komentarą apie šiuos dalykus, o paskui visiems, kam pritaikomas šitas komentaras, galėsiu tiesiog duoti nuorodą. tie, kas mano, kad jie yra unikalūs ir jiems bendri komentarai netinka, taip pat galėtų perskaityti, kas parašyta ir tada jau tvirtinti, kad komentaras jiems netinka, jei dar bus noro.

taip, pripažįstu, vairuoti nemoku, o kelių eismo taisykles išmanau, tik apytiksliai (tiesiogine ir perkeltine prasme). bet skiriu raudoną ir žalią šviesas, kaip kad skiriu prastą rimą nuo gero bei banalų kūrinį nuo ne taip jau labai banalaus.

Įspėjimas: aš nesu rimavimo ar eilėraščių rašymo ar jų kritikavimo specialistė. viskas, kas tokiau parašyta, yra skurdžių mano žinių ir mano nuomonės mišinys. tad visada galite numoti ranka ir rėžti, kad aš nieko nesuprantu.

pradedam.

1. prastai surimuota

dauguma pradedančių rašykų įsivaizduoja, kad suderinę eilutės pabaigos skambesį, jie jau rimuoja. taip, jie jau rimuoja - rimas, tiesiogine prasme, ir yra 2 eilučių paskutinių skiemenų suderinimas. tačiau norint rimuoti gerai, dar reikia žinoti, ką galima ir ko nereikėtų derinti.

pirma didelė klaida - manymas, kad galima dalį eilėraščio rimuoti, kitos dalies - nerimuoti. nieko nėr blogiau, nei pusiau surimuoti eilėraščiai. tekstas turi turėti vientisą stilių ir vientisą eilėdarą. tad jei rimuoti ne visur išeina - tada reikia nerimuoti visai. pusiau luptas, pusiau skustas eilėraštis iš karto yra prastai surimuotas.

kalbant apie eilučių pabaigas, dauguma pradedančiųjų pradeda lengviausiu būdu - rimuodami saulę ir pasaulį. Konkretus pavyzdys:

Pasaulis svetimas ir šaltas,
Juodam kely palieki pėdas baltas.
Pirmyn eini, atgal nesigręžioji,
Bandai įkast daugiau, negu apžioji.


šitame tekste rimuojama šaltas su baltas ir nesigręžioji su apžioji.

ar matot, kas tarp jų bendra? o gi tai, kad visais atvejais tai yra ta pati kalbos dalis, toje pačioje gramatinėje formoje. o toks rimas laikomas labai primityviu. taip, aš suprantu, panašiai ir Salomėja Nėris rimavo. bet tai buvo prieš daug metų ir tokie rimai nebemadingi. dabar rimuoti patariama tik skirtingas kalbos dalis arba skirtingas jų formas (pvz. skirtingo linksnio daiktavardžius)

štai jums normalaus rimo pavyzdys (nuorodos nėra, nes tekstas jau ištrintas iš rašyko):

tai balandžiai ant stogo mažais alaviniais snapeliais
lesa rytą iš miesto delnų purvinų ir dulkėtų
tarsi kruopas jiems debesys žėrinčius spindulius beria
krinta tavo šešėlis ant pilkšvo šios žemės velveto


jaučiat skritumą? puiku, jei jaučiat. tai taip ir rimuokit. jei nejaučiat, tai bent jau į tai, kas rimuojama - ne tos pačios kalbos dalys, ne tie patys linksniai. dėl to šitam eilėraščiui tikrai neparašyčiau komentaro prastai surimuota. o dabar jau eikit ir bandykit taip rimuot.

bet to dar neužteks, kad eilėraštis būtų gerai surimuotas, kaip ir neužtenka išmokti važiuoti pirmąja pavara, reikia dar ir mokėti jas perjungti.

gerai surimuotas eilėraštis dar ir turi turėti metrą. Metras, paprastai sakant, yra kirčiuoti ir nekirčiuoti skiemenys eilutėje. skirtingos eilėdaros turi skirtingus metrus, lietuviškoje eilėdaroje svarbiausia, kaip dėliojami kirčiuoti ir nekirčiuoti skiemenys, etc. paprastais žodžiais tariant - reikia derinti ne tik rimuojamų eilučių pabaigas, bet ir jų intonaciją, kirčius.

šitą intuityviai stengiasi daryti visi naujieji rašykai. tačiau didžiausia jų klaida - kad kiekvienas posmas turi savo skirtingą metrą. na ir dar viena kita eilutė iš viso iššoka iš sistemos - negi kas nors pastebės...

Pavyzdys:

Užmerkt akių aš negaliu
Bandau paskęst pagalvėje pukų
Aš per lengva- nugrimzti negaliu
Tik plūduriuoti mintyse garnių

Dainuoti aš nebeišmokau
Bandau nugrimzti tyloje
Aš per silpna- panert į tylą
Tik tyliai pamąstyt galiu


vilnelė tikrai pastebės. eilėraštis turi turėti vientisumą - tiek minties, tiek eilėdaros. kaip jau vieną posmą surimavote, taip pasistenkite surimuoti ir kitus - naudoti tą pačią metriką, intonaciją, rimuoti tas pačias eilutes (jei rimavot pirmą su trečia, tai ir kituose posmuose rimuokit pirmą su trečia). taip, rimas gali keistis, jei taikoma speciali eilėraščio forma, arba jei to tikrai reikalauja eilėraščio forma. tačiau paprastame eilėraštuke pasistenkite, kad metras nekistų. ačiū.

štai tie du dalykai, kurie man labiausiai kliūna ir kurių neišpildymą aš vadinu prastu rimavimu. aišku?

2. beviltiškai banalu

banalumas - ne taip lengvai apibrėžiamas reikalas, kaip rimas, čia skiemenų nesuskaičiuosi. tad ši komentaro dalis bus skystoka.

paprastai tariant, banalu, kitaip dar nuvalkiota, yra tai, kas daug kartų girdėta, naudota, antonimas žodžiui originalu. kičas, taip sakant.

pirmas dalykas, kuris man kliūna tekste - banalūs įvaizdžiai. t.y. jeigu taip (tokiais žodžiais, įvaizdžiais) rašė Salomėja Nėris - jie gal jau vis dar gražūs, bet jau nebėra originalūs. o jeigu panašius žodžius girdėjote sveikinimo koncertų sveikinimuose - tai jau yra baisingai nuvalkiota.

pažiūrėkim į pavyzdį.

Atvėriau tau duris į svao širdį,
O tu nutraukei man visas stygas,
Šaukiu tave, kai nieks negirdi,
Nes puikiai derini manų kančių gaidas.
Rašau natas, o popierius tik drėksta,
O tau veinodai, ką širdy laikau.
Nepyk, bet ši aistra jau vėsta,
Nebesurinksiu šukių aš daugiau.


žinot, kiek google randa rezultatų, ieškant tikslios frazės "duris į savo širdį"? 13 tūkstančių su viršum. taigi, tai yra tikrai jau ne kartą naudota frazė, arba, mano žodžiais - banalu. taip pat banalu yra trūkstančios stygos, šaukti, kai niekas negirdi, kančių gaidos, drėkstantis popierius ir visa kita, kas yra šitame tekste. kitas klausimas, kiek iš šių įvaizdžių autorius(-rė) iš tikrųjų supranta ir įsivaizduoja. kas šitame tekste yra durys į širdį? tiktai klišė, neturinti jokio realaus pagrindo.

pabrėžiu, banalu dažniausiai yra ne patys žodžiai, o tai, kaip jie pavartojami tekste. durys - visai neblogas žodis, kol jis netampa durimis į širdį. nors ir durys į širdį galėtų būti originalus įvaizdis, jei į jį būtų žvelgiama tikrai naujai ir netikėtai (bet naujiesiems rašykams tai kol kas per sudėtinga). būtent to ir reikia poezijai - į tuos pačius žodžius pažiūrėti kitaip, nei parašyta ant sveikinimo atvirukų ar lietuvių klasikų eilėraščių. atrasti savas reikšmes, atrasti savo apibūdinimus.

tad kai rašot kūrinį, visada gerai pagalvokit, ar tokie žodžiai panašiame kontekste dar nebuvo panaudoti? ar tai nėra kokia sparnuota ir visiems girdėta frazė? ar tai nėra pernelyg žinoma metafora? ar nekartojate Salomėjos Nėries ar dar kieno nors įvaizdžių?

jei į nors vieną klausimą atsakote teigiamai - tikėtina, kad sulauksite atitinkamo vilnelės komentaro.

suprantu, pradžioj atsirinkti nelengva - juk viskas taip gražu ir gražiai skamba... dėl to rekomenduoju skaityti gerą profesionalų (ne rašykų) kūrybą. skaityti kuo daugiau ir, svarbiausia, nekartoti to, ką perskaitėte. pamėginkite paskaityti šiuolaikinius lietuvių poetus ir pažiūrėti, kaip jie apibūdina tuos pačius jausmus, kuriuos romantikai aprašinėdavo patoso pilnais žodžiais (ir ką atkartoja naujieji rašykai). pamatysite, kad jausmus galima išreikšti daugybe įvairiausių formų. o perskaitę daugybę jų, galėsite bandyti pradėti kurti ir savo originalią išraišką.

beje, kurti originalius įvaizdžius nėra lengva, be to, darant vien tai, galima nusivažiuoti į kitą pusę - pradėti kurti originalius, bet prasmės neturinčius įvaizdžius. tad pradėti geriausia ne nuo kūrimo, o nuo atsisakymo visko, kas nors kiek primena banalumą (sveikinimo koncerto tekstus). atsisakykite visko, kas nėra jūsų žodžiai. aprašykite kaip jūs iš tikrųjų jaučiatės, o ne naudokite klišes, tokias kaip trūkstančios stygos ir durys į širdį. remkitės pavyzdžiais iš savo gyvenimo, o ne iš poezijos vadovėlio. būkite ne dirbtinai, o tikrai nuoširdūs. juk mylimam žmogui sąkote: tu mane skaudini, o ne tu puikiai derini manų kančių gaidas. o čia jau galite pradėti galvoti kaip savo ir tik savo būdu pasakyti, kad tu mane skaudini. be patoso ir be Salomėjos Nėries pagalbos.


skystai baigiau. bet jau baigiau. tikiuosi, komentaras ne per trumpas.



2010-03-08 15:13
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-04-21 02:24
Laukinė Obelis
Perskaičiau susidomėjusi.
Pasirodo, kiek daug dar aš nežinau... Visa laimė, kad poezijos ne(be)rašau.
Garbė tiems, kurie visa tai išmano ir (garbingai) kitiems diegia.
Užkliuvo tik madingumo ir banalumo traktavimas. Ilgokai mąsčiau, ar tarp sąvokų "banalus" ir "nuvalkiotas" galima būtų dėti lygybės ženklą. Ieškojausi žodynuose, leksikonuose, bet atsakymo taip ir neradau. Kažkodėl buvau išsiugdžiusi tokį įsitikinimą, kad net ir nuvalkioti dalykai gali būti nebanalūs arba atvirkščiai. Bet gal klydau, ką aš žinau.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-04-20 07:39
omnia__mea
„Mintis ir yra svarbiausia, bet tą pačią mintį gali užrašyti daugybe skirtingų būdų. Ir būtent tie būdai paprastai skiria gerą eilėraštį nuo prasto.“

Tai klaida. Svarbu abu dalykai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-04-13 19:18
Kunardu
Privaciai zinutei neturiu pakankamai tasku,tad atsakysiu tau cia labai pavirsutiniskai ir trumpai - neiprusimas pasireiskia perdetu pasiputimu ir pasitikejimu savo darbais,beprasmiskai nuvertinant kitu.Tai taip pat vienas is budu buti demesio centre. Teisybe-demesio del to ir susilauki.DEja,dazniausiai ne del savo darbu,o del savo neigiamo elgesio.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-04-12 21:00
Kunardu
Autorei tai reikia vandens stiklinaite i veida sliukstelti,kad atsipeiketu is savo karalienes sapno. Didzioji rasytoja...Tokiais saves pacios isstatymais tik parodai savo neisprusima.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-21 22:27
kondensofkė
wahaha, įsimylėjau
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-23 23:53
latentic
Ginčus reik spręsti, kol ginčų dalyviai dar nebūn atvėsę, atrodo visa galima išsiaiškint iskyrus viena- kas yra madinga poezijoj, o kas ne.Sensacijos vertas pasisakymas- Salomėja Neris yrabanalu. Bet tiems, kas nor būt įvertints šiam tinklapy, tai yra savotiškas taisyklių išaiškinims- juk tai geriau, nei kova be taisylių- žodžiu, viskas gyvuoja ir gyvuos. O pagal savo pastebėjimą pasakysiu apie du tipus žmonių, kurie čia yra suspriešinę- tie, kurių eiles yranegatyviai nuteikiančios, bet išraiškingos pateikimu, įvaizdžiais ir šiaip kartais gan a turtingos visa kuom, ir tie kurie kuria pozityvias eiles ir skurdžius eilėraščius. Man asmeniškai įdomesnes visai kitos rašytajų rūšys.THX.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-23 23:40
latentic
Pirmiausia ačiū autorei, naudingi pastebėjimai. Jo..Del susireikšminimo-  esame susireikšminę, kaip rašoma vienam komente, pridurčiau visi, visi tokie, tiek nauji rašykai, nes laukia gerų įvertinimų, tiek, kaip čia vis daugiau aptinku žodį ,, valdžia,,. O emigracija į Facebooką nemanau, kad padėtų, kaip ir savo tinklapio sukūrimas. Facebook yr masem, o Rašyk.lt pašauktiesiem. Prieš keletą metų turėjau kitus autoriaus vardus Rašyke.lt, bet paskui būdavau ištrinamas. Nebesvarbu, galiu tik juoktis iš to, bet dabar tada buvo pikčiau man, ir atrodo niekas nedrįsdavo prieštaraut valdžiai, kuri čia turi ir turėjo savas taisykles, bet daba dar yra ir opozicija, rodos, vietų užtenk visiem, taip kad ,manau tai yra sveikintina, pyktis ar pykti neverta. Čia yra vieta kur galima nuleist garą, kad ir publikuojant kūrinį, viskas čia atsiduod kūryba, gera ar prasta ir vien dėl to tai yr geriausia vieta visoj LTU, o tokių tinklapių tai nzn, gal blogai ieškau, betvisam pasauliniam voratinkly neaptikau. Stebiuos pats savo pozityvumu, bet negatyvumo, kuris atsrand kažkam pakritikavus i taip užtenk.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-21 10:37
AcidBlue
Eilėraščiai kaip rūbai? Reikia sekti jų madas?
Gal ir yra visam įraše tiesos, yra tos taisyklės, bet kitus jos varžo.
Gerbemi profesonalai (ar kuo jūs save laikot,ar kas jūs esat), rašykite savo grotuotas eiles (ir ne tik).
Didžiuokitės jomis, kaip aš didžiuojuosi savo "banaliais", "tragiško" rimo eilėrašciais.

Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-10 10:58
Edvardas
Požiūris, kad nereikia geriau dirbti, kaip ir rašyti, atmestinas. Kiek suvokiu, kalba sukasi apie kitką, būtent apie rašymo stilių. Vilnelė atmeta salomejiškumą, maironiškumą ir t.t. O aš galvoju, duok Die, kad tik atsirastų taip rašančių, gal tas geras tradicijas toliau paneštų, dar labiau įprasmintų? Sakoma, nežinomi Viešpaties keliai, kaip ir tai, kokiu keliu pasuks eiliaus tobulėjimas. Kita vertus, reikia vertinti ne stilių ir kažką siūlyti keisti, o kūrinį, kuris pateiktas. Gali patikti, gali ne – kaip įprasta, bet nepretenduok į visažinantį ir nepiršk tik tokios nuomonės ar kriterijaus, kuris tau atrodo priimtinas. Jeigu kelsime klausimą – kam rašai? – skaitančiam žmogui, ar supermenui, tai vilnelės kūrybą, pirmu požiūriu teįvertinsi tik vienetu, o supermeno, gal šiek tiek daugiau. Kai skaitai Erelicko kūrybą, peršasi mintis, kad ne stiliuose šuo pakastas, o mintyje ir žodžių junginiuose, kurie tarpais sprogdinte išsprogdina visas vilnelės siūlomas sentencijas ir pagal formą lieka žmoniški ir įprasti (maironiški, salomėjiški ir t.t.). Žinoma, ne tik Erelickas, bet ir Marcinkevičius, ir Miškinis, ir daug kitų patvirtina tai. Dėl kultūros, pedagogikos ir žmoniškumo. Iš šių sąvokų turinio vilnelė taip pat turėtų dar kai ko pasisemti. Juk svetainė skiriama ne tik įmantriems profesionalams (daugelis jų, kaip taisyklė, toliau dulka knygynų lentynose), o labiau bandantiems rašyti, atėjusiems išreikšti savęs. Žinoma, ne kiekvienam vienodai sekasi, yra visko. Taigi siūlau nusileisti ant žemės ir būti žmogumi, o kitkas savaime įeis į vėžes.
Įvertinkite komentarą:
Geras (5) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-05 16:41
vilnelė vėl
Taip, eilės nebūtinai turi rimuotis. Šitas komentaras (pirmoji jo dalis) yra skirta tiems, kas rimuoja.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-04 18:42
Martynas Selvenis
nemaišykim žodžių eilėraštis su eilės, eilės nebūtinai turi rimuotis
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-02 12:16
L P J
Tai pala pala. Pagal mane eilėraštis turi rimuotis. Aš nesu koks antras Mickevičius kaip tu matau autore esi.  Bet jei tau eiles, kai tai yra gryna proza tik parašyta stulpeliais tai... Nežinau tada, aš nesu toks jau meniškas, bet manau kaip žmogus nori rašyt taip ir rašo. FSIO :P
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-06-24 17:20
Tyliai po lapu
Manau, kad tikrai, seniau visur buvo geriau, nebūtinai  tik čia. Tad palinkėčiau mažiau tokių ginčų, o daugiau visiems įkvėpimo ir kūrybos :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-06-21 20:53
Jaunelis Zylė
manau, reikia arba į facebook keltis arba kurti alternatyvų puslapį be kažkokių tai hierarchijų ir diktatūrų kaip rašyt.

kaip kas moka, taip ir šoka.

Tik kažkaip gaila, nes kai užsiregistravau prieš šešerius metus, tai buvo daug žadantis puslapis, kiekvieno nuomonė buvo idomi ir komentuojant, ir žvaigždutes dalinant, tuomet tai buvo pieštukai.

o ir bendravimas tarpusavyje buvo kultūringesnis.

 
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-06-21 13:52
Tyliai po lapu
Nesiginčykime:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-06-21 13:26
Martynas Selvenis
Pirmenybę duokim minčiai, o tik vėliau rimui ir t.t., o tai, kad kas nors neišspaudžia minties iš eilių tai prašom nekibti tiesiai prie rimo, kitas asmuo gali išspausti daug minčių iš to pačio. Viskas priklauso nuo mūsų pačių, kiek stipriai mes norime suprasti eiles ir kiek stipriai mes autorių palaikome, suprantame. Rašymo būdas yra vienintelis, žodinis. Žodžio galia begalinė, ir nesvarbu kaip tu juos surimuosi, žodis išlieka stiprus!
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-06-21 13:18
Tyliai po lapu
Nemanau, kad verta diskutuoti ir ginčytis, tiesiog skirtingos nuomonės:) Reikia draugiškai gyvent, gal aš ir Jūs turime skirtingas nuomones, bet tai nėra svarbu. Svarbiausia žinoti, ką patys rašome ir to užtenka, manau. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-06-21 12:56
vilnelė vėl
Mintis ir yra svarbiausia, bet tą pačią mintį gali užrašyti daugybe skirtingų būdų. Ir būtent tie būdai paprastai skiria gerą eilėraštį nuo prasto.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-06-21 12:48
Tyliai po lapu
Pritariu, Martynui Selveniui, svarbiausia yra mintis. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-06-21 12:04
Martynas Selvenis
Mano nuomonė yra štai tokia. Aš rašau ne dėl populiarumo, o dėl minties. Iš mano eilių spauskite mintį. Rašau iš širdies, apie tai kaip matau pasaulį ir į ką aš įtikiu. Nemėgstu POP kultūros, o tai apie ką tu čia šneki jau yra jos užuomazga. Rimas ir t.t, panašu į POP dainų kūrimą. Mylėkit mane tokį koks aš esu, arba nelįskit man į akis ir nekiškit savo įsitikinimų taip kaip aš jums nekišu savų. Kiekvienas turime savo, ir rašom savaip, taigi nepradėkim rašyti vienodai. Svarbiausia yra eilių mintis, o ne rimas ir t.t., eilės turi atnešti kažkokį tai supratimą apie gyvenima, pasaulėjautą. Aš tik už MINTĮ.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
1 2 3
[iš viso: 57]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą