nebus atseikėta
daugiau nei skirta
atsvers svarstyklės
tiek kiek privalu
neliks jau niekam
liaupsinti ir girti
nes pagirios tiesa
po pūvančiu stalu
lemtis nesiūlys
kraupiai nusidėti
kai aistros mirs
ir šliaužios praeitis
skaudės tiktai
gličiam trūnėsy
bestingstanti širdis
o
siela kauks
iš kraupumos
ir gėlos
kad nesugrįš
jau niekad
kantriai ką šaukei
tu dar ilgai
ilgai kaip
diemedis drovėsies
aplipęs nuostabiais
nematomais žiedais.