Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Bėgo šunelis per kiemą,
kojytėmis kapstė jis sniegą
ir ėmė jis loti garsiai,
nes rado kažką jis giliai.

Jis kapstė ir uostė,
o sniegą liežuvis vis šluostė.
Atkases jis visas nudžiugo.
kažkas sušlamėjo tarp krūmų.

Dantim jis sukando tą radinį savo,
iš krūmų žavinga galaitė žingsniavo.
Šunelis sau galva iškėlė aukštai,
tarp dantų raudonavo širdelė gražiai.

Padėjo po kojų kalaitei širdelę
ir bandė apsukti jos žavę galvelę.
Kalaitė akelėm mirksėjo,
galvojo, kad sapnas pergreit prasidėjo.

Šunelis vis šoko, striksėjo
ir savo dainelėm kalaitę žavėjo.
Pabandė jis lyžtelt jos šaltą nosytę
ir gavo jis skaudžiai per mažą ausytę.

Šunelis sutriko-
nejaugi teks laukti velykų?
Kalaitė sau uodegą kėlė
ir sakė- užbaig ką pradėjai.

Šunelis širdelę pakėlė,
kalaitei į ausį kuždėjo-
aš saugosiu, mylėsiu,
savoj širdį tavę turėsiu.

Ir suliepsnojo šuniška aistra
net susiraičius kalaitės uodega.
Pati kalaitė laižė šunio nosį
ir prižadėjo daug šunelių dovanot jam.

2006.02.06.

  Gal atrodo vaikiškai, bet nepamirškim, kad šuns metai. Tai buvo parašyta šuniškai Valentino dienai.


2006-06-17 12:15
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą