Justinas Marcinkevičius „Rudeninė puokštė Vilniui“

*
nerimi ateina mėnulis
susitarėm susitikti
ant pilies kalno

*
laisvė nuėjo
vilniaus gatvėm atsimenu
nešėm jos vėliavą

*
akmuo prie akmens
žmogus prie žmogaus
vilnius

*
laikrodžio dūžiai
prie varpinės laikas
senas pažįstamas

*
įsimylėjęs
katedros aikštėje
pavasarį sapnuoja

*
ant universiteto laiptų
simonas daukantas laukia
adomo mickevičiaus

*
antai pažvelki
vilnius prieš aušrą
maironis

*
stiklinis daugiaaukštis
kunigaikščiui gediminui
jo sapną aiškina

*
praviros bažnyčios durys
vargonai senas kosulys
missa brevis

*
vidurnaktį sutikau
puošnią karietą įsižiūrėjau
barbora ir žygimantas

*
lietaus valkoje taškėsi žvirblis
seksualiai žaibavo merginų kojos
gal jau pavasaris bernardinų sode

*
fejerverkų puokštė
rudens danguje
mano ranka ieško tavosios

*
vitrinos stikle
praeiviai
kažkam atsirišo batas

*
akys pasigauna
senamiesčio detalę
ir nešasi apžiūrinėdamos

*
kaukši kažkas po žeme
lietuvos herbui
arklį kausto

*
girdėjau staugiant
geležinį vilką
aišku galėtų garsiau

*
išvirto iš aludės
keikdamasis trim kalbom
lietuviai gabūs yra

*
snūduriavo prieš saulę
kaimynas prisėdau
kalbėjomės sapnais

*
akys vijosi
nukritusį lapą
liūdna buvo ruduo

*
snigo ramiai ir giliai
gyvenimas sustojo ir žiūrėjo
kas iš to išeis

2006–2007