Rašyk
Eilės (77198)
Fantastika (2259)
Esė (1534)
Proza (10802)
Vaikams (2630)
Slam (65)
English (1189)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Plius aštuoni, bet gulim išsirengę. Saulė kaitina odą, kaitina akis po vokais, kaitina dūšią. Atsimerkiu ir žiūriu tiesiai į šilumą, tuomet į ją.
- ar aš dabar bendrininkas? 
- taip, tu dabar bendrininkas 
- būti bendrininku labai lengva
- taip, nebūti daug sunkiau
Šaltutėlis vėjas nupučia kaitrą ir jos oda pasidengia spygliukais. Pučiu į raktikaulio linkį, tipo šildau ar kokį velnią, nesuprasi. Lengvai, tarsi mylėtų, jos plaukų sruoga atsitrenkia man į veidą. Nepatraukiu. Atsuku veidą į saulę ir uodžiu. 
- tavo plaukų kvapas mane ramina
- nori daugiau? 
- ne
Vistiek užverčia. Atsimerkiu. Lyg skęsčiau itin švelnioje jūroje apkabintas jūržolių, kurios prieš pasmaugdamos švelniai įmigdo. Miniatiūriniai saulės zuikučiai lūžta vingiuose ir švyti žemiškų tonų vaivorykštėm. Taip gražu, kad penkias sekundes tikiu galįs įsiminti šią akimirką likusioms dienoms. Negaliu užsimerkti, net mirksėti nenoriu. Trokštu žvelgti į saulę per krūvą skaniai kvepiančių plaukų. Amžinybę. Iki kol suirsiu.
- einam? 
- aha
Klykia kirai.


2022-05-08 22:37
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą