Goslumai

Mes gosliai norėjome gyventi
Kartas nuo karto persirišdami priežastingumo
Raiščiu, bet dažniau be jokios priežasties,
Šioje kvailių šalyje kėlėme riaušes
Irgi streikus.

Tiesiog norėjom gyventi, kaip beatrodytų kuklu,
O kai užvertėm galvas, lyg per juodą šilką
Nuvilnijo mirtis.

Virš mūsų sukasi varnos ir net ne varnos tai.
Galbūt tai kerziniai čebatai,
Policajų bananai, mirgesiai, galbūt voverės
Bėgančoios amžinajame lenktynių ratu
drauge su laiku. O gal tai juodai balti kirai
Bet, jei tai nektarinai, tai aš mandarinas.

Bet aš ne mandarinas, kas tada aš?
Kvailių šalyje neįmanoma gyventi
Nebent gali kelti smurtą
Žudyt policajus, nes jei nežudysi
Jie tave kruš ir pis.

Negi esu ritmiškai besisupanti
Iš medžio išskobta vygė
Iš tokio pat medžio iš kurio dailidės
Iki veidrodinio blizgesio išdailina karstus?