Rašyk
Eilės (74574)
Fantastika (2212)
Esė (1505)
Proza (10549)
Vaikams (2526)
Slam (50)
English (1136)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 27 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







„poezijos priešas - eufemizmas ir akivaizdus melas, ko šiandien – per akis. poezija prasideda nuo grožio. o išlieka tik virtusi tiesa\" (Joan Margarit, Servanteso premijos 2019 laureatas)... tai ir galvoju, kiek atvirumo gali patiekt, kiek tai skonio dalykas, kaip be tabu siejasi su poetiniu žodžiu, kiek prie grandinės rišami tabu autoriaus smegenyse sekina ar menkina kūrybą ir tdtp...

iš interviu su 2019 m. Cervanteso premijos laureatu poetu
Joan Margarit: „Menas yra prieglobstis“

Kaip jūsų gyvenime atsirado poezija?

Pradėjau rašyti 16-os ar 17-os. Ispaniškai. Anotaciją pirmajai mano knygai parašė Camilo José Cela, kuris apibūdino mane, kaip „metafiziką siurrealistą“. Jau žinau, kur šiandien yra tas „siurrealistas“... Toks buvau iki 40-ies. Šio savo periodo eilėraščius laikau prastais. 

Problema ne tik mastas...

Bet palauk, pradėjęs domėtis supratau, kad nėra nė vieno svarbaus poeto, kuris iškeitė gimtąją kalbą į kitą. Romanistų ir mąstytojų – daug (Vladimiras Nabokovas, Samuelis Beckettas, Emilis Cioranas), bet poetų... 

Kas paskatino tapti poetu?

Meilė. 17-os įsimylėjau merginą ir parašiau jai eilėraštį – vienintelį eilėraštį, kurį moku atmintinai (ir vienintelį, kurio niekada neskaičiau ir neskaitysiu viešai). 

Koks jūsų ryšys su poezija dabar, sulaukus 81-erių?

Toks pats kaip 16-os. Poezija man reiškia tą patį. 

Poezija gali apsaugoti ir nuo vienišumo, bejėgystės.

Gali. Tai lyg atrasti namus. Namai – žmogaus pasipriešinimas stichijoms. Žmogui išėjus iš urvo ir suvokus, kad geba pasistatyti namą, įvyko stebuklas. Menas yra prieglobstis. 

Kaip ir kalba.

Mano manymu, kalba yra daugiau nei žodžiai, galbūt todėl, kad du žmonės, dėl kurių esu toks, koks esu, ir kurie mane, galima sakyti, išgelbėjo, nemokėjo nei skaityti, nei rašyti. 

Kas tie žmonės?

Mano močiutė ir dukra Joana, kuri buvo protiškai neįgali. Paradoksas: informacijos pertekliaus laikais mano gyvenimą nulėmė dvi nuostabios moterys, kurios neturėjo galimybės išmokti skaityti. Viena dėl to, kad nuo 12-os dirbo tarnaite, kita – dėl gyvenimo aplinkybių. 

Poezija niekada nenuvylė?

Niekada. Galutinai tai supratau, kai sužinojome, kad Joana mirs. Tuomet man toptelėjo vaikiška mintis pasinaudoti poezija, kad atitolinčiau mirtį, kad kuo mažiau kankinčiausi. Jei poezija tuo metu nebūtų padėjusi, būčiau liovęsis rašyti. Kam sulaukus mano amžiaus kurti eilėraščius, jei jie nepadeda kritiškiausiu gyvenimo momentu? 

Manote, kad rašyti lengviau apimtam skausmo nei laimės?

Ne. Manau, skausmas ir laimė eina išvien. Jei eilėraštį pasilieki, tai vien todėl, kad jis tau kalba tiesą, o ne suteikia optimizmo ar pesimizmo. Tik tiesa guodžia. Tai pajunti priartėjęs prie jos. Pradėjęs skaityti eilėraštį žinai, kiek tavyje vidinės tvarkos. Kiek liūdesio, tuštumos... Jei perskaitęs eilėraštį lieki toks pats – jis nieko vertas. Bet jei atsiranda bent šiek tiek daugiau vidinės tvarkos, eilėraštį išsaugai. Tuomet grįžti. Geras eilėraštis – toks, kuris nebepaleidžia. 

Ar skausmas veikia rašymo manierą?

Grynas skausmas neegzistuoja. Net sunkiausiais momentais yra krislas laimės. Kitaip nusižudytum. Todėl eilėraštyje negali vyrauti tik juoda ar balta. „Joanos“ (knygos, kurią rašiau ypač sunkiu gyvenimo laikotarpiu žinodamas, kad mano dukra serga kasos vėžiu) prologe sakau, jog pažeidžiu vieną esminių meno principų – nerašyti įsikarščiavus. Nusprendžiau šios taisyklės nesilaikyti, bet nepamiršau, kad rašau eiles, o ne dienoraštį. Ir tuomet, mano manymu, sukūriau geriausius savo eilėraščius. Stengiausi suvokti, kas vyko. Viena, jei vaikas miršta staiga, bet visai kas kita, jei merdi nuo rugsėjo iki birželio. Manau, „Joanos“ eilėraščiai gali atrodyti kraupūs, bet iš tiesų tokie nėra. Baigęs knygą suvoki, kad ji ne apie mirtį, o veikiau apie meilę. 

Kokius jausmus jums kelia mirtis?

Nustokim kalbėti apie mirtį lyg apie personažą. Kalbėkim apie gyvenimo pabaigą, apie tai, kas ji yra. Nustokim trumpą, dešimtadalį sekundės trunkantį veiksmą vadinti mirtimi. Nustokim šlovinti tą dešimtadalį sekundės. Išeisim. Ir ką gi padarysi? Ar yra kokia alternatyva? Pasilikti? Grįžti atgal? „Mirtis“ – romantiškas žodis. Iškart įsivaizduoji kaulėtą beveidę moterį... Viename eilėraštyje sakau, kad šiandien Albrechtas Düreris išgraviruotų ne skeletą su dalgiu, o siaurą ir tamsią gatvę su tolumoje, lange, degančia šviesa. 

Nebijote?

Nesakau, kad esu supermenas. Visi prieina liepto galą. Taip lemta. Daug baisiau būtų gyventi amžinai. 

Ką skaitėte vaikystėje?

Prisiminimuose iškyla amerikiečių romanai, ugdę mano vaizduotę – tokių knygų daugiau gyvenime nebeskaičiau. Jules’is Verne’as („Kapitono Granto vaikai“, „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“) ir „Mobis Dikas“ prisidėjo prie mano romantinio išprusimo. O tuomet ištiko didi neganda ir kartu didis atradimas Pablo Neruda, kuris manęs vos nesužlugdė. Jauniems poetams visada rekomenduodavau neskaityti Nerudos, nes jis ypač pavojingas – nejučia imi rašyti kaip Neruda. 

Kaip gimė jūsų eilėraštis „Pirmoji meilė“, kuriame vaikas per vitrinos stiklą stebi peilį ir paslapčia jį nusiperka: „Liūd­na Cherona man einant septintus: / pokariu vitrinos / pilkos kaip nepriteklius. / Ir visgi peilių parduotuvėje / kiekvienam plieno ašmeny blykčiojo šviesa / lyg mažuose veidrodžiuose. / Stoviniuodamas priešais stiklą / žvelgiau į peilį ilgą ir ploną, / dailų lyg marmurinė statula.“

Rašydamas galvojau apie vieną istoriją – aš šešerių Cheronoje. Pats sunkiausias pokario laikotarpis. Neinu į mokyklą, vadinasi, neturiu draugų. Slampinėju gatvėje, kai visi sėdi mokyklose. Tai mano prisiminimas – vaiko, besibastančio po visiškai tuščią, labai mažą 1945-ųjų Cheroną. Tas bastymasis suformavo mane, kaip žmogų. Ir staiga įsimyliu peilį. Peilį, kuris buvo kitoks nei visi kiti peiliai. Toks trapus... Tai istorija apie meilės atradimą. 

Pabrėžiate, jog kūryboje kalbate apie savo gyvenimą. Kaip biografija tampa poezija, o poezija – gyvenimo dalimi?

Naujausią knygą pavadinau pagal savo eilėraščio eilutę: „Kad turėtum namą, reikia laimėti karą.“ Kalbu apie karą savyje. Bet tai ne prisiminimų, o ieškojimų knyga. Manau, prie atsakymo priartėjau grįžęs į pirmuosius savo gyvenimo metus. Gali pasirodyti, kad tai autobiografija, bet taip nėra. Prisimenu vaikystę, paauglystę ir ankstyvąją jaunystę tam, kad suprasčiau, kodėl rašiau tokias, o ne kitokias eiles.

Poeto kelionė unikali. Skirtumas tarp prozininko ir poeto labai aiškus. Jei prozininkui kas nors papasakoja savo gyvenimą, susidomėjęs jis gali tai aprašyti. Poetams būna kitaip. Rašydamas poetas turi žvelgti į save. Savyje atlieku ypač sudėtingą operaciją: ieškau, kas yra ne tik manyje, bet ir tavyje, ir visuose mano skaitytojuose, – universalijų. Neretai randu vien šlamštą, nuobodulį ir daug to, kas nieko nedomina.

Įkvėpimas – tarp visų šių nenaudingų dalykų rasti universalijas. Galiu klysti. Jei abejoju, ar tai universalija, turiu užrašyti mintį juodu ant balto. Čia galiu dar kartą susimauti – nesugebėti aiškiai to išreikšti kalba. Jei pavyksta eilėraštį parašyti teisingai, taip, kad jame būtų universalija, skaitytojas arba skaitytoja pasakys: „Bet juk tai apie mane!“ Jei taip neįvyksta, eilėraštis netikęs. 

Poezija suteikia ypatingų žinių?

Be abejo, poezija daug ką paaiškina, nes viename puslapyje apima itin daug gelmės. Ir romanas tai gali, bet reikia perskaityti daug daugiau puslapių. „Karas ir taika“ duoda tiek pat, kiek vienas Elisabeth Bishop arba Antonio Machado eilėraštis. Ir poezija, ir proza yra gerai. 

Gavęs Karalienės Sofijos premiją sakėte: „Tai svarbus įvertinimas, bet niekada nežinai, ar jo nusipelnei.“ Abejojate savimi?

Poetas iš tiesų niekada nežino, ar jo darbai vertingi. Tai paaiškėja tik po vienos ar dviejų kartų. Tas, kas neabejoja, labai klysta. 

Taigi pripažinimą priimate kukliai.

Aišku. O ar galima priimti kitaip, jei nežinai, ar esi to vertas? Yra tikimybė, kad būsiu geras poetas. Bet mirsiu to nesužinojęs. 

Premiją gavote paaštrėjus Ispanijos ir Katalonijos santykiams. Ar kultūra gali sušvelninti nesantaiką?

Tik kultūra gali užbaigti visas nesantaikas, bet tam reikia daugybės metų, o nesantaika įsiplieskia labai greitai. 

Ar įmanoma demokratija be kultūros?

Ar įsivaizduoji beraščių tautą, balsuojančią kas ketverius metus? Beraščių tautą, svarstančią, ar eutanazijos įstatymo pataisa reikalinga, ar ne? Aš neįsivaizduoju. Kai matau politikus, kuriems nerūpi kultūra, mane apima baimė, nes žinau, kuo tai baigsis. 

Koks jūsų santykis su politika?

Laikausi atokiau nuo aktualijų, kad galėčiau blaiviau mąstyti. Sulaukęs savo amžiaus galiu tvirtinti, kad viskas kartojasi. Laimingai išsikapstę iš vienos bėdos, tuoj įpuolame į kitą. Vėl ir vėl. Mūsų šalyje politikai per daug vaidina. Nors nemanau, kad visos bėdos tik dėl jų. Jie tėra legitimūs mūsų pačių atspindžiai.  

O kas yra geras eilėraštis?

Esminė gero eilėraščio savybė – jis negali meluoti. Tai politikos antitezė. Todėl nėra nė vieno politiko, kuriam nors kiek rūpėtų poezija. Nes poezija negali egzistuoti, jei nekalba tiesos. Geru eilėraščiu – kaip Van Gogho ar Rembrandto paveikslu – gali mėgautis sulaukęs 20-ies, grįžti prie jo sulaukęs 30-ies, 40-ies metų ir kaskart jis bylos ką kita. 

Kiek jūsų kūryboje yra sapnų arba vaizduotės?

Visai nėra. Poezija kuriama protu. Smegenys – ypatingiausia ir pavojingiausia, ką turime. 

Kas yra poezijos priešas?

Eufemizmas ir akivaizdus melas. Šito šiandien – per akis. Poezija prasideda nuo grožio. O išlieka tik virtusi tiesa. 


2021-02-20 20:54
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-24 00:57
wirusas
Būtent, precizika.
Tapsmas yra genezės dalis, taip kad galibūti,
žinoma.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-24 00:42
varna
tapsmas ir genezė, žiūrint koks kontekstas
gali būti abu, reiškiantys tą patį arba ne
užvaldė D. preciziškumas, kaip ji kuria vaizdus iš detalių
nuotaika ir atmosfera pagr herojaus ir bendravimas su vaikystės draugu dabar 620 psl-yje toks tikras, kad girdisi kiekvienas dilgčiojimas
neša
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-24 00:37
varna
Nesigailiu pradėjus D.T., virš 600 puslapių perskaičiau ir vis laukiu, kada galėsiu tęsti
Pažiūrėsiu ką sakai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-23 23:58
gogo
įdomu kad vienur minima genezė kitur pasirenkama tapsmas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-23 23:56
gogo
O rusiškoj versijoj pamakaluota, bet toliau tas pats

Книга первая
И вот я задаюсь вопросом о том, кто и как становится филологом, и утверждаю:
1. В юности человек не имеет еще ни малейшего представления о древних греках и римлянах.
2. Он не знает, пригоден ли он к тому, чтобы сделать их предметом своего изучения.
Фридрих Ницше
Из заметок к ненаписанной книге “Мы, филологи”
Так давай же уделим беседе добрую толику времени, и речь у нас пойдет о воспитании наших героев.
Платон
“Государство”, книга II
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-23 23:53
gogo
I enquire now as to the genesis of a philologist and assert the following:
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-23 23:52
gogo
 1. A young man cannot possibly know what Greeks and Romans are.
  2. He does not know whether he is suited for finding out about them.
– FRIEDRICH NIETZSCHE, Unzeitgemdsse Betrachtungen
 
  Come then, and let us pass a leisure hour in storytelling, and our story shall be the education of our heroes.
– PLATO, Republic, book II
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-23 23:50
gogo
prasideda nuo dviejų citatų


Aš klausiu, kokia filologo genezė, ir teigiu štai ką:
1. Jaunas žmogus niekaip negali suprasti, kas yra graikai ir romėnai.
2. Jis nežino, ar sugebės juos studijuoti.
FRYDRICHAS NYČĖ
Nesavalaikiai samprotavimai
Eikite čionai, praleiskime laisvą valandą pasakodami, ir tegul ši istorija bus pamokanti mūsų herojams.
PLATONAS
Valstybė, II KNYGA
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-23 23:40
gogo
patogupirkti kaina kaip Mxm
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-23 23:38
gogo
Salve varna
Metai: 1998

atrodo tada pirmąkart lietuviškai išleista D. T. Slapta Istorija. Aprašymo siūlau neskaityt, nes jis nekonfidencialus.

maniau man vaidenasi ar ką bet turbūt perleido neseniai
akre mačiau Dagilis Pegase kainavo plėšikiškai
Maximoj perpus pigiau siunčiantis iš dar kitur matyt suvis pusdykiai
Slapta istorija Mxm kainuoja bene tiek kiek Dagilis
tai va jei tau patinka kaip rašo Donna Tartt, tai...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-22 01:49
wirusas
Dabar per paskaitas apie kvantiką,
prisirenka daugiau lyrikų nei fizikų.
Taip, kad ne tik languoti sijonai
sužino apie konstantas, bet ir
žiurkėnai, dryžuotosios zebrės,
rykliai, krokodilai, varnėnai,
kurmiai, kirstukai, geniai ir
net ilgakaklės dryžuotosios žirafos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-22 01:10
varna
kiekvienas skyrius pradedamas žvaigždžių išsidėstymu?
labai įdomu
db jau einu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-22 01:09
varna
pažiūrėjau komentarus
languota užsiminė apie Planko hipotezę arba Planko postulatą, pažiūrėjau, kad tai yra vienas iš esminių kvantinės mechanikos principų, jis teigia, kad medžiaga spinduliuoja ir sugeria energiją nedalomomis porcijomis – kvantais
bet jau neturiu jėgų galvoti prie ko tai

o aš pacitavau lietuvį planką…
juokingai gavosi
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-22 00:49
wirusas
Kiekvienas skyrius pradedamas žvaigždžių išsidėstymu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-22 00:42
wirusas
Pati pradžia.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-22 00:42
varna
Lb ačiū
ir lbnkt
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-22 00:42
wirusas
FIXED EARTH
In which Emery Staines takes his metal to the bank; Crosbie Wells proposes a deceit; and Staines begins to doubt his first impression, much too late.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-22 00:40
wirusas
The Rehearsal
2008 m. ir kitų neskaičiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-22 00:39
wirusas
The Luminaries
2013 m.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-02-22 00:38
wirusas
Bais jauna dar.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
1 2 3 4 5 6 7 8
[iš viso: 144]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą