Kad jau pasisekė, tai pasisekė. Visai netikėtai, klaidžiodamas su savo statine po rašykus, įsigijau neįkainojamą Don Kichoto kardą. Juo apsiginklavęs, nukausiu visokius malūnus, malikus bei šūdmalius. Tą kardą man nukaldino subjektyvusis Tom Kom Potas. Labai jam už tai dėkingas. Štai - grožėkitės, stebėkite, kaip metalas spindi saulėje:
tikriausiai
"baisuokliška
nesąmonė"
nelabai
pagyrimas
(:
bet
dėkoju
už
atvirai
išreikštą
nuomonę
2015-03-18 00:18
Malonu priklausyti, vis ne kaip visi eiliniai tiesuoliai
2015-03-16 19:47
Kodėl gi jūs tai kastai priklausote, žvirbli?
2015-03-16 11:29
Ar kardas visada klauso rankos ir širdies?
O Jūsų "apatiniojo" komentuotojo žodžiai VISADA svarūs (į webo ir savo šutvės ausis) Aš priklausau kastai, pavadintai "malikais bei šūdmaliais". Pavasaris, reikia pamalti, geriau šūdulis supus, derliaus nestokosime.
O grūšios, matyt, buvo kietos, kelių metų, neišvirę gerai:)
2015-03-14 13:14
Ne iš paties kompoto, o iš jame plūduriavusių grūšių.
2015-03-14 13:08
Kardas iš kompoto