6
Nuo kelio pusės atsklinda merginos juokas.
Ją pralinksmino kažkieno man nematomo žodžiai.
Regis, jį kadaise girdėjau.
Tačiau, jei kas paklaustų, ką man sako merginos juokas,
Atsklidęs nuo kelio pusės dabar,
Sakyčiau: man kalba ne juokas, o kalnai,
giedri laukai, saulė, šis namas,
Ir aš girdžiu tik paslaptingai pulsuojantį gyvenimo kraują
smilkiniuose.
Albero Caeiro (Fernando Pessoa)
2012-05-30 23:31
Burimai ir žaidimai. O kas belieka.
PRIEŠAIS MĖNULĮ
Jei išsiblaškęs dievas
pamiršo
man porą valandų
miego pasiųsti,
gali sau šviesti kiek nori,
mėnuli,
mėnuli, mėnuli,
senas klastingų triukų mėgėjau,
dangaus vagišiau,
netiesiogiai spindintis.
Išsijunk,
mėnuli,
kvailas mėnuli.
Nugvelbta tavo šviesa, mėnuli,
bevaisi mėnuli,
neteikia jokios šilumos
mano nakty.
Lėk,
rėžk, brėžk
savo ratus,
mėnuli,
mėnuli, mėnuli,
sukčiau nedoras,
parazite,
saulės šviesos
veltėdi.
Tik palydovas esi,
skolininkas,
bastūnas,
veidmaini tu negyvenamas.
Pedro Lenz
Vertė Antanas A. Jonynas
Literatūra ir menas
2004-10-08