Bulvių plokštainis jau garuoja

Ką tik iškepiau.
Šeimyna dar nesusirinko.
O man ir pačiai skanu.
Žinau, kad tuoj įsiverš pro duris bliaudami lyg alkani žvėrys:-
-"kas ėst?".
Ir toliau atakuos kaip ir kiekvieną dieną komplimentais:- "dykaduone", "siurbėle", "tingine" ...
Bet gi pats Viešpats mato mono visus tingėjimus.
Taigi apsiverčiu į kitą dienos pusę ir bandau viską priimti ramiai. Juk ne man tie pykčiai.
Oi. Juk kas valandą reik bėgt pečių užmest, nes po to užges.
Tai mano tingėjimai taip ir rikiuojasi, kai mezginį imu į rankas, nusistatau žadintuvą, kad nepamirščiau kurstyt pečiaus kas valandą. O čia tik mažutė atgaiva sielai. Paskaitau, parašau. Ne viską perskaitau. Tikrai ne viską. Et juk tingėjimams ribų nėra...