B.P

Rytas atmerkia akis. Girgžda sniegas.
Aplink akinanti baltuma, it nežinomo dailininko drobėje.

Turbūt pajuokavai, kad liko tik vienas žingsnis iki  kažko neapčiuopiamai svarbaus, nes esi Nova žvaigždė virš mano grubių ir žaizdotų, gyvenimo išvarpytų delnų.
-         Turi būti bent pusė galvos aukštesnis už mane, - prasitarei - kad pajaustum saulėgrįžos prasmę ir kasdienybės realijas.
Gilios pėdos, įspaustos sniege, nuvingiuoja už regos rato.
Monitorius ekranas išbąla ir pagaliau užgesta.
-         Susapnuok kitą naktį ką nors gražaus,- tesugebėjau pasakyti.

Už lango mėlynomis švieselėmis mirksi eglutė.
-         Labas rytas!