Rašyk
Eilės (72009)
Fantastika (2154)
Esė (1686)
Proza (10304)
Vaikams (2494)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Be klausis, beširdis, be akis,
niekad nemylėjęs, nemylimas,
toksai, kuriam niekas nerūpi,
įbridęs į nuopuolių gilumas.

Įklimpęs į purvinas sąžines,
neturintis, gimęs, kad seikėti
savam skaudulį, pasisavinęs
esu iškraipytą veidrodį.

Duobėj, kurią iškasėt, tūnau,
tarsi Mefistofeliai, žvengiate –
Sparnai nukirsti jo Fortūnai,
suknia jos užklojome dangų.

Nei velnias esu, nei gegutė,
košmarais nakties išperėtas,
betgi ir toksai žmogui – būtinas,
palyginti, kad išgalėtų.

Galėtų viens sau pasidžiaugti –
nesu panašus į tą išgamą.
Akis tik sumerks, visų griaučiai –
vienodi. Tokia alsavimo išdava

Tai išdava to, ką regėjai,
apakęs buvai kai lyg kurmis.
Penkiais tad per vieną dėjau
ant tų, kurie burną liurlina.

Be klausis, beširdis, be akis,
niekad nemylėjęs, nemylimas –
išeisiu sudie nepasakęs,
išsėmęs delnais duobių gilumas.


2019-06-11 15:58
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą