jauti kad svarainiai pražydo
apsigaubiant rytui ūkais.
praeina taku kaimo žydė
keiksnoja tave kad rūkai
bet šypsais stebėdama dangų
lyg lauktum kažko nuostabaus.
tačiau iš vos drebančių rankų -
matau tavo baimę paklaust:
kur baigėsi viskas. ir kaip.
kada tas mėnuo prasidėjo.
kai numiriau taip negražiai -
per patį svarainių žydėjimą.