Atvirumas-trūkumas, ar privalumas?

Ne kartą žmonės man prikaišioja/stebisi mano atvirumu kuryboje. Bet aš toks žmogus-ir gyvenime esu tokia pati: paprasta ir atvira. Aišku dėl to tik dažnai nukenčiu, lieku įskaudinta. Juk dauguma žmonių gyvena pasislėpę po kaukėmis, vaidina kažkokius vaidmenis, gyvena savo susikurtame melo ir apgaulės teatre, kur viskas tėra vaidyba, nieko nėra tikro ir nuoširdaus. Kaip dažnai aš gyvenime susidurdavau ir tebesusiduriu su tokiais "aktoriais". Kurių netikras nuoširdumas-tai tik būdas tikslams pasiekti. Taip, gyvenimas mane skausmingai pamokė ir aš jau nebesu naivi mokinukė, visiems gera ir atvira širdim. Nes jau vis dažniau pradedu atskirti žmones, kuris yra veidmainis, kuris -ne. Todėl tik kūryboje dar nebijau būti atvira, nors irgi sulaukiu beprasmiškų atsiliepimų. O juk kūryba-tai žmogaus sielos atspindys-o ne olimpinės varžybos, kur siekiama kažkokių aukštumų....