„Daktarą Hausą“ žiūrėdavau tik retkarčiais, prabėgomis, nes per gerai pažįstu medikų klaną, kad juo domėtis ekrane. Bet kažkas „užplaukė“ ir pradėjau nuo 1-ojo sezono 1-osios serijos.
Viskas su siužetu aišku – parašytas pagal vieną kurpalį...na, bet kai kurie dialogai nemirtingi...
Guliu vakarais, spoksau, analizuoju simptomus ir diagnozes...džiaugsmui nėra ribų – guliu savo, o ne ligoninės lovoje, ir nė viena diagnozė dar man nepasitvirtino!
Nors kas žino – prieky dar tiek sezonų ir serijų...o jei staiga mirsiu – kas mane gelbės? Taigi kol greitoji atvažiuos – jau ir amen gali ištikt.
Reikia gultis į ligoninę ir laukti...Na va, tik simptomus diagnozei reikės pačiai sugalvot, hm...keblu.
Gerai – persijungiu (1 – 12) – gal ten kokią gudrią diagnozę sužinosiu, apie kurią mūsų daktarai – nė mur mur...ir tuomet pirmadienį iš pat ryto – į Santariškes...
Mirti reikia taip, kad būtų kam gelbėt.