Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 22 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Emocijos kaip bangos-tai neša tave aukštyn, tai tėškia žemyn. Nors kartais būna visiškas štilis ir tada abejingai plūduriuoji ramioje jausmų jūroje. O paskui ir vėl prasideda viskas iš naujo- up and down, up and down. Turbūt kitaip ir būti negali, juk visada turi būt pusiausvyra: po dienos- naktis, po šalčių- atšilimas, po sausros- lietus.
  Todėl kai apima liūdesys, labai lengvai pasiduodu jo įtakai, nes žinau kad tai ne amžinai, o tokiu laikotarpiu visada gali gimti galvoje kažkas naujo, gal netgi vertingo ir įdomaus. Dažnai prisimenu gyvojo klasiko žodžius "tu liūdėt nebijok, nes tik liūdesy sielos džiaugsmas ". Nes kai esu laiminga tai einu į virtuvę ir kepu pyragus, gaminu ką nors ypatingo savo Meilei.
O rašyt pradedu tada, kai žemė ima slyst iš po kojų, kai nebelieka vilties išsigelbėti nuo juodų minčių, kai rodos imsi ir sudegsi savo emocijų liepsnose ...


2009-05-12 13:14
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą