Apie Julia Roberts iš Svoloč varpinės

Kartą užėjo Julia Roberts pas Ričardą Girą į butą. Tai yra namą, jis gyvena name, ne bute. Taigi, ji užeina, o Giras nustebęs žiūri į ją.
Julia:
- Ką? Ką žiūri? Kažkas ne taip?
- Ne, viskas gerai. Užeik į vidų, nestovėk ten tarpduty, šalta. Gi ne gegužio mėnuo.
Giras natūralus, nesuvaržytas, užsimetęs ant nuogo kūno begalo didžiulį frotinį rankšluostį, kuriuo galima būtų uždengti mūsų nediduką dviejų kambarių butą.
- A ką tu veiki mano name? - klausia Roberts. - Maudaisi? O už vandenį man mokėti, ar kaip?
- Julia, tu vėl prisirūkei, prisipažink.
- Aš? O ką, čia ne mano namas?
- Deja.
- Oi, Rička, atleisk, aš vėl susipainiojau. Raminamųjų per daug išgėriau. Nepyk, išeinu.
Ir skubiai išėjo. Prabuvo name gal tris minutes. Kas čia blogo?