Kodėl eilėraštis turėtų būti ne nykus? Prisiminkit, jog pats eilėraštis be patirties anapus jo, yra niekalas. Kodėl filmas turi būti spalvotas?
Juoda balta daug geriau priminė žiūrovui, jog tai tik filmas ir versdavo atitikmens ieškoti pasaulyje, prisiminti savo paties spalvas. Galima vaizdingiausių dalykų prisigalvot, kad kirbint vaizduotę, bet ar tai nėra pornografiškai šlykštu, kai stačiai yra brukama Kito fantazija? Neturinti paslapties, kažko už savęs, nori būti tarsi gyva būtybė, nors tokia niekad negalės būti. Išvis juokinga, kai žmonės čionais vertina vien stilių. Tictacas visiškai ne į temą sugebėjo prisimint kažkokias 12 kėdžių prie paskutiniojo mano teksto. Šleikštu kažkaip.