Apie atostogas...

Viskas labai paprasta: nusiskuti kokias šešias šviežias, vidutinio dydžio bulves, švariai nuplauni, supjaustai į keturias dalis, sudedi į katilą, užpili kuo šiltesnio vandens, kad apsemtų, įdedi druskos, uždengi dangtį ir lai užverda. Žinot, procesas! (iškėliau rodomąjį pirštą į viršų) Beje, esu su prijuoste ir virtuvės šefo kepure, nors... gal ir ne visai, neapsisprendžiu. Mhmm... Žiūrim, ką turim, o ko neturim į tą nežiūrim. Tada nuskuti morką ir griežiniais ar smulkiau supjaustai į tą patį sušiktą katilą. Po to nulupi ir ašarojančiom akim smulkiai sukapoji svogūną ir nuo lentelės su peiliu įgudusiais mostais nubrauki į jau minėtą kunkuliuojančią konsistenciją. Bulvėms baigiant išvirt iš chaladylniko išsitrauki stiklainį burokėlių su šviežiais kopūstais sriubos ir ten pat elegantiškai daužydamas į jojo dugną viską supili. Mmmm-m, kaip kvep! Beliko įdėti kvepiančiųjų pipirų ir lauro lapų. Mėgstu pavirint ilgiau, kad tas viralas, panašus į sriubą, taptų tirštesnis, bet čia skonio reikalas. Agirdž, ar jau galima valgyt?! Dar ne, palūkėk, žmogau! Kantrybės! Vištienos blauzdeles atšildai, nuplikai verdančiu vandeniu, jei yra kokių plaukų, bet tingisi svilint, tada tiesiog ranka nuskabai, dedi į keptuvę su įkaitintu aliejumi ir apkepi iš dviejų pusių, kas profesionalesnis, tas apkepina iš keturių. Taigi... Apčirškintą vištieną dedame į kitą katilą, užpilame „šampano iš po krano“, suberiam morkas su žirneliais, vėl visokių prieskonių, kad nebūtų prėska, lai tūšijas. Po to jau bus galima valgyt. Valioooo!!! Bet kam čia pasakoju, jūs ir taip viską puikiausiai mokate. Žinote, gerai yra tai, kad visa tai vyko vakar, nes šiandien atsipūsiu, beliks tik pasišildyti vakarykščius likučius. O, davai, dar apie rytinę košę?! Neeeee, neužknisk! Palikim kitam kartui. Čia turėjo būt rašinėlis apie rudenines atostogas, bet gavos kaip gavos…