MARIJUS ŠIDLAUSKAS
Keletas minčių iš  "Pavasario prozaizmų"

(...) Ir paaiškėja didžioji Polišinelio paslaptis, kad geroka dalis to, kas viešai dedasi ar pateikiama (nuo saviveiklinių eiliavimų iki tarptautinių antologijų) kaip poezija, iš tikrųjų jau yra tapę kažin kuo kitu, t.y. kita - naivesne ar gudresne jos imitacija, o gal netgi priešybe. Nežinia kuo. Ypač kai pateikiama dideliais kiekiais, įsisenėjusiu automatizuotu ritmu, iš reikalo atrodyti ar pasirodyti. Šiuo požiūriu prie bendrosios poezijos infliacijos, ypač pastaruoju dešimtmečiu, bus prisidėjęs ir POEZIJOS PAVASARIS, betgi galima paklausti ir asmeniškiau - o pats neprisidėjai, neprisidedi? (...)  Atsiverčiu 2003 m. POEZIJOS PAVASARĮ, skaitau pradžią eilėraščio pavadinimo "Ars poetica", ir mintiju sau: pavadinimas šauniai retroaktyvus, bet ar nebūtų metodologiškai tiksliau "Ars prosaica"? Spręskite patys:
"Sugalvoju kokį durną sakinį
Paskui dar kelis durnesnius pridedu
žiūriu jau ir eilėraštis". (...)
                           
                                Bus daugiau