man tik taip sunku gimti gėle
paukščiukas vis atskrenda
vis kapsi snapeliu iš nevilties
o aš giedu godas
su akmeniu vietoje širdies
jis tiesiog siurbia mano nektarą
taip sunku atgimti gėle
po jo darbo... po tokios nevilties
ma žiedlapiai šviečia geltoniu
ir jo geltonos akys siurbia mane
jaučiuosi paralyžuota prieš likimą
tyliu... o ką gi galėčiau pasakyti
dūžta į jį mano žodžių aidas
labai sergu pūvu jo blizgesyje
ir mano ašaros po tūkstančio metų
kalsis gėlėmis akmenyse