toj tyloje mintis dėliojau
štai tokios eilės to rytojaus
aš į gandrus ranka numoju
o lopšyje leliukas snūduriuoja...

norėčiau eiti pievomis, laukais
ir puoštis lauko aš žiedais...
džiaugiuosi vienu žiedeliu,
tavęs suprasti negaliu...

ramybės vienumoje meldžiu
atskriski tik greičiau paukščiu
pabūki už lango tu medžiu...
ar šį birželį berželiu