...

prisiminiau kaip mūsų sode gulėjau ant žolės
ir žiūrėjau į jūrinius paukščius
skraidančius man virš galvos
tarsi citrininio šerbeto rutuliukai

apglėbiau save ir įkvėpiau sūraus oro
ar besugrįšiu atgalios
tylus balsas viduje sukuždėjo
ar išvis besugrįšiu

atsisėdau ir įsižiūrėjau į jūrą
norėjosi šaukti kiek leido menkos jėgos
bet lygi rami jūra apmalšino atsiskyrimo skausmą
ir aš likau viena su savo palaikėmis mintimis
tada dar nežinojau, kad visus kada nors išduoda