tą laiką ištylėjau
ir gyniausi nuo vėjo
o ašaros byrėjo
nes tik šuniuką turėjau

tyloje mes išėjome
į žydrumas žiūrėjome
ir gynėmės nuo vėjo
o ašaros byrėjo

kaip mes tada ilgėjomės
tos ašaros žėrėjo
stebuklas sumirgėjo
nes buvome išėję