|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-18 02:05
aplink jūrą pereisiu jūrą pakrante kad vėjas išpūstų galvą išdraskytų purslais sakinius plaukus paleistų kopų siūlėmis taško kiras kojelėmis šlapio smėlio sklulptūras padėsiu jam milžinės pėdose sugerti ryto mėnulio perkirstą maldą pereisiu jūrą vandeniu palikai brastą išeidamas raudės žeberklais prismeigtos budi prie žodžių kad išliktų tikri kai atsisuku olos žiopčioja kaip amfibijos be vandens saulėj prikaltos prie stiebo sparčiai lekiančio laivo ir mano akys lyg olos sugeria tave priartėjantį dangaus alsavimą tavo išrašinėtus metų laikus bandžiau eiti tiesiai įstrižai plakė vėjas persukau savo žvilgsnį po horizontaliu debesim mano kojos lig kelių smėlyje tiltas čia pat nepasiekiamas vis plėšau bilietus perkėlai vis nutolstu priartėdama * Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-18 02:03
apie veršelį tą patį veršeliui skauda justi pasaulį bučiniais dengiu veidą antakiais išbraidau ekrano užsklandą veršelis pasitinka saulę jo seilės pakelia į plunksninius debesis švyturiais ir kirų plinksnom apkibęs tysta į suartą pakrantę kiek debesų suskaičiavai kol juodas nemigą įveikęs nuneš veršelį užantyje auskarą įversiu lūpomis kad nepaklystų Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-18 02:01
apie veršelį rasoja nuo karščio plieno narvas ar matai kaip blaškosi jame veršelis kaip įsitempia sausgyslės jungiančios jo ganyklą su dangumi perlietu krauju kai lipo žvaigždynais bausdamas save ir žaizdų neišsilaižė ant veršelio nugaros vėžio žnyplės pasaulis sukasi atvirkščiai vaizdai nuo magnetukų dėliojasi gravitacijos lentelėje Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-18 01:47
būtų ramiau jei ištartum ko tikėtis šitiek tylos kad sugrįžčiau į chaosą noriu iš naujo suvokti savo pradžią vėl išgirstu iš anapus sienų traška ko gi tau vieno taško nepadėjus taip nekalbėję ir mirsim durys blaško trinksi nevarstomos vėjo durys šiapus aš vis sulaukiu išeinančio lyg šešėlio kartais dairausi pro langą tavo vardo žingsniai neprimena daugtaškių nė minučių tavo beprotiškas lizdas lyg elektros stulpas prie stulpo gaudžia tarsi būčiau garso įrašų studija tavo fonui mintys iš mikrofono jos be vietos nukrenta kaip gandriukai žemėn skaudžiai savastį ardo ir mėtosi kuo tikėti supantys tavo atspindžius jų šešėliai pereina sienas lubas ir negrįžta pažadus buvusios vėlės išdalina ir testamento neprašo gal aš klystu gal visad klydau ir ne mano parašas teka kaklu toks raudonas pasirašyčiau už savo žodį kiekvieną taškas kablelis ištirpsta gatvės venoje Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-18 01:45
iš vyšnios mėtysiu kauliukus kol sudygs tavo kaktoje žiedlapiai gėlių sariais vasilisų rankovėm juose ir apsigyvensim paskutiniame albumo lape |
  |
varna
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |