****

suoliukas miško aikštelėj
guliu sau medžio šešėly 
kamienu slystančios rankos
grublėtosios eglės sakais 
prie veido saulė prilimpa
manęs aikštelėj nesiekia 
sakais čia liksiu gulėti
dar daug milijonų metų 

o jei važiuosiu prie jūros 
save ar beatpažinsiu 
trilapės ančių kojelės 
nešioja gintaro dulkes
ir pliaukši vanduo įlankoj 
kavinėj italų pica 
ant smiliaus kaip saulė sukas 
arkliukas iš karuselės

ant rankos gintaro žiedas 
pirkau jį pernai vasarą
prie jūros tavęs ilgėjaus 
senukui sakiau dovana
jis laimės man palinkėjo 
sakiau kad būti taip lengva 
prie jūros vėjas išpusto
visas mintis ko nereikia