Rašyk
Eilės (72592)
Fantastika (2173)
Esė (1694)
Proza (10239)
Vaikams (2470)
Slam (49)
English (1093)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 86 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-30 23:40
klimbingupthewalls
vėl atsiverčiau to žmogaus knygą kur su ūdriukais gyveno
kokie mieli tie aprašymai ir kartu liūdna 
man būtinai reikie eit miegot, nes alpstu jau
bet kaip užmigt atsigulus 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-30 23:36
klimbingupthewalls
kai kurios susirašinėjimų gijos keistos, o gal visos tokios
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-30 23:27
klimbingupthewalls
gerai, kad rytoj laisvadienis, gal pavyks atsigauti
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-30 23:27
klimbingupthewalls
skruzdžių antrą dieną nesimato bet vaidenasi jos vis iš nuovargio
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-30 23:27
klimbingupthewalls
lyg ir pasivyjau 

Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-30 16:57
klimbingupthewalls
Raigardas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-30 16:57
klimbingupthewalls


D. Vaitkevičienė pateikia ir su šiuo vaizdiniu susijusią sukrikščionintą sakmę:
Pirmiau, pryš Kristaus atėjimą, visa mūsų žeme, visas ors buva apsiausts vynu akmeniu. Tas akmū neleida nė numirusiems į dangų patekti. Kristus tan akmenį pirmiausia perskėlė į keturias dalis ir paskum su perkūnais suskaldė ir nuleida per sava galybę un žemes.
čia
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-30 10:49
klimbingupthewalls
oho koks sentimentalumo pliūpsnis
iki ašarų ilgt nenusakomų
o ypač Tavęs 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-30 10:47
klimbingupthewalls
vanduo akmenukai smėlis žolė gėlytės eilėse virtę tokiais banaliais
bet tik užsimerk ir atsirask žvyro karjere tarp ramunėlių ir šaltalankių
semk smulkų žvyrą nešk viščiukams skink jiems sidabražoles takažoles 
statyk namelį nykštukėliams
maklinėk basa po lysves
skink serbentus
jazminai

nieko ryškesnio per visą gyvenimą už tai ir nenutiko 
tiek kiekviena smulkmena įsispaudė
kad iki šiol galima visą visą aplinką iki detalių regėt
kačiukai veršiukėliai
jurginai nasturtos
vėžimėlis
dėdės 
blynai kepami kieme
kokia aš buvau laiminga tada
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-30 10:42
klimbingupthewalls
gyventume užutekyje ir žaistume su žvėrelių jaunikliais
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-30 10:21
klimbingupthewalls
ak, vaikyste, niurniur, kokia aš dar maža, visiškai ūdriukas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-30 08:59
klimbingupthewalls
NON FATUUM HUC PERSECUTUS IGNEM
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-30 08:58
klimbingupthewalls
tas dvaras man primena tą patį, ką Gevinui jo Alksnių įlanka, citata


simbolizuoja išsivadavinimą iš nelaisvės – iš susigrūdusių miestų, iš neišvengiamų santykių su žmonėmis, iš įkalinimo tarp įstaigos sienų ir darbo rutinos ar paprasčiausią pabėgimą iš suaugusio žmogaus gyvenimo kalėjimo į užmirštą vaikystės pasaulį, tiek atskiro infivido, tiek visos žmonijos, nes, mano įsitikinimu, žmogus daug prarado, atsiskyręs nuo žemės ir kitų gyvų padarų. Jo proto evoliucija pralenkė jo kaip gyvūno poreikių raidą, bet vis dėlto saugumo dėlei jis privalo ilgėliau pabūti tokioje žemėje, kokia ji buvo prieš jo įsikišimą.


1959 m., spalis
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-30 08:53
klimbingupthewalls
Kai tik labai būtų nyku, perskaityti Gevino Maksvelio Tyro vandens ratas vėl ir vėl.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-07 23:48
klimbingupthewalls
Netrukus upelis susiaurėjo ir ėmė tekėti taip stačiai žemyn, kad jo pakrante nebegalėjau eiti, o paskui tarp uolėtų krantų staiga pasuko link jūros ir apačioje išgirdau šnioščiantį aukštą krioklį. Tada išlipau iš lomos ir atsidūriau ant šilojais ir raudonais didžialapiais šakiais apaugusio skardžio. Apačioje pamačiau jūrą.
Vaizdas kurį išvydau, buvo tokio neapsakomo grožio, kad nepajėgiau visko iškart suvokti. Mano žvilgsnis blaškėsi nuo namo prie salų, nuo balto pakrantės smėlio prie lygios žalios pievutės už namo, nuo ratu sukančių žuvėdrų prie blyškios atlasinės jūros ir snieguotų Skajos salos užkalnių viršūnių. 
Tiesiai po manimi, po stačiu viržiais ir geltonomis kalnų žolėmis apaugusiu šlaitu buvo platus žalias laukas, bemaž sala, nes iš dešinės tekėjo upelis, kuris čia darė žvilgančią pasagos pavidalo kilpą ir suko jūros link. Kur nebepriėjo upelis, lauką ribojo akmenuotas smėlėtas įlankos krantas. 

Gevinas Maksvelis
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
1 2 3
[iš viso: 55]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą