***

Kodėl man patinka sėdėti kepyklėlėje ir nieko neveikti? Nuo stiklinės kyla garai, skamba nepretenzinga lengva muzikytė, negarsus pašnekesys prie gretimo staliuko neblaško mano gero nusiteikimo. Laikas slenka vos vos, jo net neužčiuopiu, tik laikrodis ant rankos išduoda, kad jis niekur nedingo, jis čia, su manim, su gretimu staliuku, pašnekesiu, žiema už lango, visur. Jis gyvas, kaip ir aš. Na ir tegul.
Išgersiu arbatą ir eisiu. Bet kol kas dar pabūsiu. Fiksuoju kepyklėlę, vaizdą už lango, pulsą, mintis, atsiminimus, švelnų liūdesį apie tave.