naktimis vaikšto sąskaitos už nuotekų šalinimą
beldžiasi į pašto dėžutes elektroniniu būdu elektronines
bet aš vis tiek girdžiu tylą, tylą girdžiu ir džiaugiasi nuo to
mano širdis, nes be tylos jau mirčiau, jau, rodosi, tuoj mirčiau
jei negaučiau dar gurkšnio tylos, vakare, kai kalbu
su viskuo kuo tik noriu tylėdamas kaip žmogus
ir kaip moteris tyliai klausydama dienos nuėjusios žingsniuose
bevirpančių tirpstančių žodžių buvusių jūsų visų...