'

vis apie kažką neapčiuopiamą amžiną tarsi pro pirštus tarsi per atstumą
barstydama smėlį žodžius užuominas tarsi nepažinus mirties nepažinus
gyvenimo vis dalinu per pus tai ko niekada neturėjau ir įvardinu - būtį -
išsakydama- nebūtį kol prie butaforinės sienos pametu skeptrą ir puse
karūnos ir jau nebe-pamenu ištakų nereikšmingo kada nors įvyksiančio
vakaro kai iškelsiu juoduojančia tolyje vėliavą atminčiai -
kad rudenėja kad jūroj įsisiautusi vėtra pakrantėj sulaužė vėtrunges