lieskis kaip berzasparimes i langus
sulaukes spalvoto rudens.
as slepsiuosi duso asigali
kur asaros tampa nematomos.
visos zvaigzdes is tavo akiu kiekviena
sokio zingsni kvies i pasimatyma kita.
lietimuose mintys islipdamos ant kuno krantu
susirenka sieloje likusi turini.
sako dziaugsmas sugrizta pas tuos kas
pats neisskrides ziemoti.
viskas taip sukas ratu kaip zodziai tusti bet is ju vos keli pataiko I tinkama takta.
ziema it rubu as apsirengiu kad niekas nematytu koks juodas.
kaip skyla ant ezero ledas. kaip susisneka angelas sniegu
kaip nusiplesiu miega it kauke ir iseinu toks nematomai nuogas
liudesiu savo kalbu apie upe pavirtusia gruodu, apie elnia istrigusi ezero kopose. apie skruostus tavus kurie it avieciu uogiene vinintele sildo blakstienas