Tokia rašyko tikrovė - nusivilti neskaitančiais, nesuprantančiais, neįvertinančiais. Visada atrodo, kad kaip tik tu esi labiausiai nuvertintas, kaip tik geriausias tavo kūrinys mažiausiai pastebėtas.
Nieko nepadarysi - rašykas panašesnis į šyrpotrebo parduotuvę nei į prabangių vienetinių kūrinių butyką. Ekskliuzyvui reikia kitos erdvės. Manau, geriau - popierinės, o ne elektroninės.
Jei parašytumėt, ai, velniop formalumus, jei parašysi, kuris čia tas gyvenimo kūrinys, mielai perskaitysiu ir pareikšiu nuomonę. Nepažadu, kad išsamią.
Čia ne šiaip reveransas - stilių valdai, o jei tai gyvenimo kūrinys, nė neabejoju, kad vertas skaityti.