Savo balsą paleidžiu pavėjui skrenda neatsigręždamas kaip pilkas žvirbliukas daug nesidairęs neria į baltų alyvų krūmą ir pasislepia saugiai tik tiek to čiulbėjimo manyje
Labai labai gražus eilėraštis. Negreit pastebiu liūdesio, paskui matau – tiek čiulbėjimo visai ne tik tiek.
Kaip paveikus, kad apsireikštumėt kiek dažniau.