Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Pabarsčiau aš snaigių
ir laukai nubalo.
Taip gražiai atrodai,
Lietuvėle, mano.

Ne tik mano,
bet visų.
Tiek savų
ir svetimų.

Keista. Kodėl niekas čia neužčiuopė politinių minčių dėl žemės pardavimo? Bet lai bus priimtas kaip ano tęsinys. Tai gi numezgiau aš baltą snaigę, kai dar sniego nebuvo.

Kai nuotaiką temdo rūpesčiai kasdieniai,
kai žiema mums gaili balto sniego,
bandau barstyti aš pati snaiges baltas.
Ir taip baidau užgriuvusias bėdas.

Ir iš akių man kartais byra snaigės.
Net ir tada kai jau kantrybė baigiasi.
Nelieka nieko tik širdies skausmai.
Manoji snaigė šypsos man baltai.

Ji man šypsos ir šypsosis. Ir nesvarbu ką visi pasaulio protai galvoja.


2014-01-14 18:35
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-14 20:49
RenapoezijaPlaštakė
Tiesiog vakar buvo ta 13-ji
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-14 20:09
Smalsė
O kam rūpi čia politika?
Kam rūpi žemė Lietuvos,
šioje terpėje savita kritika
ir nesvarbu, kur gyvensime be jos...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą