* * *

Ir vis dėlto šią naktį vėl buvai atėjus
Sapne, kuriam aš tau beprasmiškai rinkau
Gėles ir gaudžiau  drugelius – kaip kvailas vėjas.
Ir pievoje tave kaip stirną sutikau.

Ir atsirito tavo gintarinės akys
Keliu – tarsi automobilio faros. O
Sapne man iš tiesų labai gyventi sekės:
Jaučiaus jame laimingas – kaip Anri Ruso.

Kabėjo emaliuota pilnatis – kaip tikras
Naktinis puodas. Juodas egoizmo tigras
Ilsėjos. Mes abudu lyg jaunavedžiai,

Pečius suglaudę, žvelgėm iš paveikslo rėmų
Į pibliką, kuri pasauly nenurimo,
Kol ir sapne neišsiskyrė mūs pečiai...