Ruduo prasideda šešėlių šventė
aš vėl tikėsiu, mylima, sapnais,
Kai stogus vėtra nuneša ir krenta
ant visko, lapai, jau pilni namai...
Kaip žmonės miršta – krėslas ir rojalis
kai žmonės rauda atviri langai
Alėja vejas moteris vualį
maištingoje agonijoj daiktai...
Ir baigiantis šešėlių karnavalui,
Nakties alėja eina naujas Po,
O mėnesiena tokia pat išbalus,
Jai gerklę perkando
vampyriškas ruduo.
Rimas Burokas 1978 metais.


klimbingupthewalls
