Visada žinojau, kad nekęsti gali sau leisti tik labai turtingas ir drąsus žmogus. Turtingas ne finansiškai, o dvasiškai.
Nelaikiau savęs labai turtinga, gal dėl to visiems švelni buvau.
Dabar viduje kažkoks pragariškai šlykščiai piktas jausmas kunkuliuoja. Nors tu ką, turiu pripažinti, išspardė visus dantis artistei, ir tenka nuleidus galvą žygiuoti nuo scenos.
Kaip vabzdys, lekiantis į ugnį, sudegina sparnus, taip po tam tikrų įvykių imi suprasti, kad žmogus žmogui vilkolakis, ištroškęs kraujo ir sielos. Desertui - garbės.

Koks mažas berniukas čia ką tik prabėgo, dar su sauskelnėm, snargliukas nutįsęs, ir jis labai nekenčia savo moteriškosios linijos padermės, nors pats iš jos gimė. Hm, mažyli, ką tu čia veiki? Na, aš atėjau kaku padaryti po tavo paveikslais.
Gerai, sakau, mažyli, tik žiūrėk, neatsilik nuo tėvų, paskubėk, liksi vienas kaip pirštas. Ir pliaukšteliu per rubuilišką šiknutę