naktinėjame, ir vėl naktinėjame

ir nors keičiasi žmonės ir vietos, naktis nesikeičia

kartais taip užgula, taip sunkiai bet lauktai, kaip mylimojo kūnas

o kartais kybo ten, kur baigias ištiesta ranka ir vos vos jaučiasi, tarsi jos būtų tiktai tai tiek, kiek mylimosios kvapo lieka virš pagalvės rytą